MOKSLASplius.lt

Česlavas Milošas: „Garbė gyvenimui už tai, kad tebetrunka, vargingai, vos ne vos“

 Literatūros tyrinėtoją profesorę, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę Viktoriją DAUJOTYTĘ kalbiname kelionėje iš Krasnagrūdos, Tarptautinio dialogo centro, kur Lietuvos ir Lenkijos paribyje rugpjūčio 14 dieną buvo minimos Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo Milošo septintosios mirties metinės. 

daugiau

Kai susikalbama net ir tiesiogiai nesikalbant

 Birželio 30-ąją – Nobelio literatūros premijos laureato poeto ir rašytojo Česlavo MILOŠO 100-ųjų gimimo metinių dieną, fondo „Paribys“ (Pogranicze) atstatytame buvusiame Krasnagrūdos dvarelyje kalbamės su poetu Marcelijumi MARTINAIČIU. Tą dieną, dalyvaujant Lenkijos Respublikos prezidentui Bronislavui Komarovskiui (Bronisław Komarowski), aukštiems Lenkijos ir Lietuvos pareigūnams, Česlavo Milošo sūnui Anthony su šeima, Krasnagrūdos dvarelyje buvo atidarytas Tarptautinis dialogo centras. Šioje kadais Milošų giminės atstovams priklausiusioje dvarvietėje devyni kilometrai nuo Seinų nuo šiol bus diskutuojama literatūros, meno, kultūros ir tautų paribių aktualiais klausimais.

daugiau

Septintosios Česlavo Milošo mirties metinės paminėtos Žolinės išvakarėse

 Varžytis su laiko gūsių nešamais kalendoriaus lapeliais beviltiška, ką akivaizdžiai priminė Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbtieji Česlavo Milošo metai. Kol kaupėme jėgas aprašyti birželio pabaigoje ir liepos pradžioje vykusius Nobelio literatūros premijos laureato šimtosioms gimimo metinėms skirtus renginius Vilniuje, Kaune, Šeteniuose Kėdainių krašte, Krasnagrūdoje ir Seinuose, spėjo išaušti ir rugpjūčio 14-oji.

daugiau

„Paketinimas geresnio pradėjimo su išminties padrūtinimu“

 2006 m. viename iš Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje inkunabulų aptiktos 28 ranka rašytos lietuviškos glosos. Tyrinėtojų įrodyta, kad tai ikimažvydinio laikotarpio įrašai, todėl šis radinys yra ypač reikšmingas atradimas lituanistikai.

daugiau

Gyvenimo uždavinius spręsti sekėsi sunkiau negu matematikos lygtis

 Gera gimti geru laiku. Mūsų iškilusis matematikas, 33-ejus metus Vilniaus universiteto skeptrą savo rankose laikęs profesorius Jonas KUBILIUS bent kažkiek gali jaustis patenkintas: gimęs liepos 27 dieną, per patį vasaros įkarštį, atostogų metą, kai universiteto auditorijose ir laboratorijose tvyro tyla ir ramybė.

daugiau

Profesorius Ignas Končius vis dar gyvas gimtajame Plungės krašte ir Lietuvoje

 Liepos 30-ąją, šeštadienį, savo 125-ojo gimtadienio išvakarėse profesorius Ignas Končius (1886–1975) sugrįžo į savo gimtąjį Plungės kraštą. Sugrįžo tęsti tos pačios užduoties, kurią niekieno neprašytas ir neįpareigotas išsikėlė pats sau, vykdė su misionieriaus užmoju ir užsidegimu visą gyvenimą, tęsia ir šiandien, praėjus 36 metams nuo tada, kai iškeliavo į Anapus. Tiesa, dabar tą užduotį lemta tęsti visai kitos kartos jo veiklos tęsėjams.

daugiau

Menininkai grąžina skolą Tėvui Stanislovui ir Paberžei

 Iki šiol jauki ir kamerinė šimtametė Paberžės klebonijos aplinka slepia savyje paslaptingų ir nepaprastų šios apylinkės istorijų. 2005 metais išėjus Tėvui Stanislovui anapilin, vis rečiau čia lankosi ar sugrįžta žmonės. Visi žinome, kad dar neseniai Paberžė buvo dvasinės traukos centru.

daugiau

Tautos diplomatė. Apie Amerikos lietuvę Angelę Nelsienę

 Lietuvoje vieši viena žymiausių Lietuvos išeivijos moterų Amerikoje ponia Angelė Nelsienė. Prieš aštuonerius metus, kai susipažinau su jos veikla, savo straipsnyje apie žymiąsias XX amžiaus Lietuvos moteris su dideliu susižavėjimu rašiau apie šią patriotę lietuvaitę. Tada ją ir pavadinau „Tautos diplomate“.

daugiau

Keli pasvarstymai dėl vertingo leidinio

 Negali sakyti, kad Jono Jablonskio 150-osios gimimo metinės 2010 m. gruodžio 30 d. nebuvo paminėtos. Net Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta graži įžymiajam kalbininkui skirta paroda ir valandą trukęs posėdis, kuriame Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas jam būdinga maniera padarė patrauklų pranešimą. Tačiau, palyginus su dabar vykstančiais renginiais, skirtais, pavyzdžiui, iš Lietuvos kilusiam ir apie Lietuvą palankiai atsiliepusiam lenkų rašytojui Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui, jablonskinis jubiliejus nublanksta – praėjo jis gana kukliai. Gal taip ir dera: kukliam kalbos darbininkui, koks buvo J. Jablonskis, kuklus ir sukakties mastas. Ypač šiuo metu, kai vyksta drastiškas tautinių vertybių perkainojimas ar nukainojimas.

daugiau

Pilypas Narutis prisimena 1941-ųjų birželį...

Pilypui NARUČIUI (tuo metu ŽUKAUSKAS), Vytauto Didžiojo universiteto studentui, ateitininkui, „Grandies“ korporacijos nariui,1941 m. buvo 21-eri, bet jam jau teko būti Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) vyriausiojo štabo įgaliotinio krašte Leono Prapuolenio pavaduotoju. Bet neteko būti Kauno LAF štabui vadovavusio dr. Adolfo Damušio pavaduotoju, kaip klaidingai nurodėme pristatydami savo pašnekovą pirmoje pokalbio dalyje, beje, remdamiesi paties P. Naručio straipsnio „1941 birželio sukilimas Kaune“ anonsu, galimas dalykas pridėto nuo „Aidų“ redakcijos (šį netikslumą ištaisome, pasiremdami P. Naručio knygos „Tautos sukilimas 1941“ pastaba, 393 p.). P. Narutis buvo tarpininkas tarp LAF Kauno štabo ir studentijos, 1941 m. Birželio sukilimo Lietuvoje vienas iš organizatorių ir vadovų.

daugiau