Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas rengtas tyliai, uždarai, ne taip kaip kalbos įstatymas. Informacija apie jį pasklido tik tada, kai projektas buvo pateiktas Vyriausybei ir ši jam pritarė. Bet ta informacija buvo paviršutiniška ir prieštaringa, prišnekėta ir keistenybių.

Susipažinę su projektu matome, kad jis iš tikrųjų turi keistų, pripainiotų, įtartinų ir liūdniausia – visuomenei nepriimtinų dalykų. O nemažai to, kas tokiam įstatymui reikalinga, iš viso nėra.

Gegužės 23–27 d. Vilniuje vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša (International Symposium on Systems with Fast Ionic Transport). Apie tai pasakoja simpoziumo Organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius Antanas Feliksas Orliukas.

Pasaulio spaudoje paskelbta, kad Lietuvos Mokslų akademijos užsienio nariui prof. Romui Viskantai suteiktas Purdue universiteto garbės daktaro vardas. Tai dar vienas šio pasaulinio garso mokslininko darbų ir nuopelnų pripažinimas. Jo darbų sritis – šiluminių mainų dinamika sprendžiant branduolinių reaktorių aušinimo problemas.

Sostinės J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankirtoje, kur ant šaligatvio dar ne taip seniai stovėjo didelis akmeninis rutulys, savotiškas šios vietos reprezentantas, birželį išdygo naujas meninis akcentas – mažo berniuko su dideliu batu rankose skulptūra. Gaila, nebeliko didžiulio akmeninio bumbulo, tikro senosios akmenskaldystės šedevro. Sako, į bumbulą pataikė sunkvežimis, vairuojamas neatsargaus vairuotojo. Iš ilgų dešimtmečių snaudulio išjudintas bumbulas staiga pajuto savyje glūdinčią jėgą, su grėsmingu bildesiu ir keldamas didžiulį pavojų ėmė riedėti žemyn J. Basanavičiaus gatve, kadaise vadinama Didžiąja Pohulianka: išlaisvinta potencinė energija virto kinetine.

Apie aukštojo mokslo reformos reikalingumą, būtinumą ir neatidėliotinumą jau prikalbėta tiek ir tiek. Šią temą pastaruoju metu ypač pamėgo politikai, drąsią poziciją reiškia studentai ir „pilkieji docentai“, abejonę dėl skubotų veiksmų pareiškia rektoriai, kartsykiais iš toliašaudžio pabūklo iššauna vienas kitas statistikos mėgėjas ir naudotojas, o dažniausiai spaudos puslapiuose savo pačių išmintimi grožisi spausdinto žodžio ekvilibristai. Išmintingai patylėti pamiršę filosofai reikalauja valingų politikų sprendimų, tarsi valingi ar nevalingi politikų veiksmai kada nors būtų sutapę su filosofų įžvalgomis.

Tai pradėtosios temos apie chaoso valdymą tąsa. Generuojant lazerio spindulį išties labai dažnai atsiranda chaotinių reiškinių. Pavyzdžiui, staiga tam tikrame režime lazerio spindulio intensyvumas pradeda chaotiškai kisti. Apskritai lazerių technikoje yra labai daug reiškinių, kurių priežastis – chaotiniai procesai.

Nieko nuostabaus, jeigu mūsų skaitytojai spėjo pamiršti, apie ką kalbėjome praėjusį kartą. Todėl priminsime: kalbėjome apie jėzuitų įtaką ir vaidmenį senajame Vilniaus universitete. Tiesa, tas pašnekesys kai kam galėjo atrodyti ir kiek vienpusis, nes daugiausia dėmesio skyrėme matematikai. Tai ir suprantama, juk ji – „mokslų karalienė“. Vis dėlto būtų korektiška šį nuokrypį ištaisyti, kol dar galima. Prisiminkime bent kai kuriuos žymiausius XVII a. Vilniaus universiteto mokslinius laimėjimus.

Apie lygiagrečiųjų kompiuterinių skaičiavimų sistemą LitGrid toliau kalbamės su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu, LitGrid projekto vadovu doc. dr. Algimantu Juozapavičiumi.

Mokslo Lietuvos skaitytojams pateikiame žymaus mūsų išeivijos veikėjo, JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininko mokslo reikalams Ph. D. S. Bačkaičio nuomonę apie Lietuvos mokslo ir pramonės ryšius, kurią jis susidarė stebėdamas iš tolo, taip pat reflektuodamas kitų Lietuvoje apsilankiusių mokslininkų įžvalgas.

Apie tai kalbamės su Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoju doc. dr. ARTŪRU JUDŽENČIU. Pretekstas akivaizdus: rugpjūčio 5–12 d. Salų dvare Rokiškio rajone vyks ketvirtoji tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Quarta. Šios mokyklos pradėtos rengti 2004 m., jas organizuoja Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyrius, kuriam vadovauja prof. Akselis Holvoetas. Jis yra ir šių mokyklų iniciatorius. Kasmet į Salas suvažiuoja apie 50 daugiausia jaunų kalbininkų, doktorantų ir magistrantų iš Lietuvos universitetų ir kaimyninių kraštų – Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos. Šiemet Salų vasaros mokykloje dalyvaus žinomi kalbininkai: Jekaterina Rachilina iš Maskvos, Nichole Nau iš Poznanės, Vladimiras Plungianas iš Maskvos ir kiti. Beje, diskusiją su pasaulyje pagarsėjusiu bendrosios gramatikos ir gramatinės tipologijos atstovu V. Plungianu, vienu žymiausių dabarties indoeuropeistu Voicechu Smočinskiu ir dr. Artūru Judženčiu galėjo skaityti ir Mokslo Lietuvos skaitytojai (2005 m. Nr. 16, 17, 18, 20).