Superkompiuteris plečia skaičiavimų horizontą (2)

Pradžia Nr. 13

Apie lygiagrečiųjų kompiuterinių skaičiavimų sistemą LitGrid toliau kalbamės su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu, LitGrid projekto vadovu doc. dr. Algimantu Juozapavičiumi.

Pervertinti nesiryžčiau, nors priklauso, su kuo lyginsime. Man nėra paprasta pasakyti, kiek šiandien skaičiuotojų teikia užduotis daugiaprocesoriniam kompiuteriui, bet apie 15–20 turėtų būti. Tai reiškia, kad jų mokslinis pajėgumas gerokai išsiplėtė. Pirmieji tą pajuto medžiagotyros ir nanodarinių tyrimų atstovai. Bet kalbantis su tų sričių mokslininkais, bandant suvokti jų pageidavimus, akivaizdu, kad tie skaičiavimų pajėgumai turi būti keleriopai didesni.

Lietuva negamina ir į Žemės orbitą neleidžia kosminių aparatų, neprojektuoja ir nestato povandeninių laivų, esame kukli Europos Sąjungos valstybė, tad nebent medžiagotyrininkams ir nanomokslo atstovams tie didieji skaičiavimai ir tėra reikalingi...

Nesutinku. Jei kaip pavyzdį nagrinėsime povandeninius laivus – jų konstruoti mums nereikia, bet ir be to yra daugybė technologinių užduočių, kurias sėkmingai spręsti gali Lietuvos mokslininkai. Galima dalyvauti kad ir kuriant naujus povandeninių laivų korpuso liejinius. Nanotechnologijos bent jau teoriškai gali pateikti veiksmingus sprendimus naujų metalinių liejinių paieškose. Pavyzdžiui, jeigu tam tikruose junginiuose pakeistume anglies ir kito tinkamo elemento atomų išsidėstymą, t. y. geometriją, tai net toks pat cheminis junginys gali pasidaryti stipresnis, tarkime, 50 kartų. Arba kita užduotis: galima dalyvauti kuriant naujus ir patikimus dažus, skirtus povandeninių laivų korpusams padengti. Pavyzdžius pateikiau būtent iš srities, apie kurią Jūs pats užsiminėte, kad joje nedalyvaujame. Jei Lietuva ir nestato povandeninių laivų, tai visai įmanoma sritis, kurioje gali reikštis mūsų mokslininkai, ir tokių Lietuvoje yra. Atlikdami panašius skaičiavimus Lietuvos mokslininkai gerina, tarkime, vokišką alaus gamybos technologiją. Skaičiuoja tam tikrus aluje vykstančius procesus, o garsios pasaulio bendrovės tuos jų tyrimus užsako ir naudojasi jų skaičiavimais.

Nerealu galvoti, kad vokiečių ar kitos užsienio bendrovės padės įsigyti „LitGrid“ naujos skaičiavimo technikos, tačiau bent mūsų mokslininkams galėtų gerai mokėti už paslaugas.

Gal kai kurie mūsų mokslininkai ir „nusipigina“, bet tie, kurie atlieka skaičiavimus užsienio bendrovėms, gyvena gerai ir nesiskundžia. Kitas labai svarbus aspektas – turimi skaičiavimų pajėgumai mūsų mokslininkams sudaro galimybę teikti paraiškas ir dalyvauti tarptautinių tyrinėjimų veikloje. Nusipirkę superkompiuterį dabar jaučiamės daug tvirtesni ir BaltGrid veikloje. Šiuo metu Briuseliui pateikėme naujų paraiškų, tikėdamiesi grid technologijų plėtrai Lietuvoje gauti bent 1 mln. eurų. O Lietuvoje jau galime daryti tokius darbus, kurių be superkompiuterio nebūtume galėję imtis. Turime šiokį tokį verslą: išleidome superkompiuteriui 2,3 mln. Lt, o jeigu Briuselis mūsų pastangas palaikys, tai gausime 3,5 mln. litų. Neabejoju, kad ateis laikas teikti ir kitas paraiškas, imtis vis naujų projektų. Kadangi esame linkę leisti visiems LitGrid projekto partneriams naudotis mūsų skaičiavimų galimybėmis, tai Lietuvos mokslininkų galimybės smarkiai didėja. Galima pritraukti naujų lėšų iš kitų Europos Sąjungos šalių, iš JAV, t. y. valstybių, kurios skiria dideles lėšas moksliniams tyrimams. Dabar mūsų mokslininkai daug sudėtingesnius skaičiavimus gali atlikti ir Lietuvoje, ne tik užsienio mokslo centruose. Aišku, nauda turi būti abipusė. Štai kad ir mano keli kolegos yra kviečiami į Floridą. Ten 2–3 mėnesius padirbės ir toliau tęs bendradarbiavimą Lietuvoje.

Floridos kurortuose gal ir neblogai pavasaroti.

Floridos universitete nepaatostogausi, ten tuojau pat apkrauna darbais. Tačiau tokios galimybės yra, ir jomis reikia naudotis. Dabar atsiveria labai įdomios bendradarbiavimo galimybės su Europos branduolinių tyrimų centru – CERN. Manau, kad nemažas būrys aktyvių mokslininkų įsitrauks į perspektyvius tarptautinius mokslo tyrimus. O pagrindą ir pradinį impulsą tam sudaro bendros grid technologijos. Dar vienas privalumas: turėdamos geresnius skaičiavimų išteklius, institucijos dirba viešai. LitGrid stengiasi aptarnauti ne grupelę tyrėjų, bet beveik visus Lietuvos mokslininkus. Toks mūsų statusas – LitGrid teikia paslaugas visiems partneriams.

Kaip tapti „Lit-Grid“ nariu?

Norintieji prisidėti ir tapti partneriais gali tą padaryti. Aišku, reikia vykdyti tam tikras sąlygas, prisiimti įsipareigojimus, bet tokios galimybės yra.