Mokslo Lietuvos redakcijoje baigiame pašnekesį apie Vilnijos reikalus, regiono integravimo į Lietuvos valstybės gyvenimą sunkumus. Pokalbio dalyviai – didelę profesinės veiklos ir gyvenimiškąją patirtį sukaupę asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė gerbia ir saugo sostinės techniškos aukštosios mokyklos įkūrėjo akademiko Aleksandro Čyro atminimą. Jo vardu pavadinta moderni, šiuolaikiška mokomąja technika aprūpinta Fundamentinių mokslų fakulteto srautinė auditorija. Jau bene penkmetis, kai pažangiausi į statybinės mechanikos ir apskritai mechanikos sritį besigilinantys studentai gauna A. Čyro stipendiją. Universiteto vadovų rūpesčiu išleista Juozo Stražnicko monografija Akademikas Aleksandras Čyras. Gyvenimo spalvos.

Mūsų Nepriklausomybei – jau septyniolika metų. Atkūrus reikėjo keisti daug ką, gal net visas gyvenimo ir valstybinio valdymo sritis. Juk ištrūkę iš rusų meškos glėbio stačia galva puolėme į Vakarų demokratinę civilizaciją ir kultūrą. O tai reiškė asmenybės pirmumą ir laisvę. Tiesiog pildėsi internacionalo žodžiai – pasaulį seną išardysim.

Su pirmaisiais pavasario žiedais, žibutėmis ir šalpusniais sietinas šių metų Vincės Jonuškaitės-Zaunienės jaunųjų vokalisčių konkursas, kuris kasmet rengiamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šiemet surengtas jau aštuntą kartą.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Tarybos iškilmingas posėdis, surengtas balandžio 18 d., buvo skirtas instituto 75-erių veiklos metų jubiliejui pažymėti. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas (1993–1998), Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir kiti Seimo nariai, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, prorektorius Algimantas Raugalė ir daug kitų garbingų asmenų.

Vilniaus mokytojų namuose kovo 30–balandžio 1 d. vykusiame Knygų pavasaryje buvo surengta konferencija ir diskusija Lokalios bendruomenės tyrimai ir perspektyvos. Buvo pristatytos naujausios Versmės leidyklos knygos iš serijos Lietuvos valsčiai, šios leidyklos pradėtų leisti Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų pirmieji rinkiniai Gamta ir Archeologija, taip pat 2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureatės etnologės prof. Irenos Reginos Merkienės parengtas leidinys Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai.

Sutuoktinių Momzenų teoriją, kad lietuviai Mažojoje Lietuvoje nesą autochtonai, vaizdingai kalbant, tiktų lyginti su sunkiąja artilerija, griaunančia tvirtovės pamatus. Tačiau vokietininkai naudojosi ir mažesnio kalibro, bet paslankesniais ginklais – periodikoje skelbiama publicistika, grožine literatūra ir radiju. Hitlerininkai, kurie žinomi kaip purviniausios propagandos specialistai, nuo 1935 m. tam reikalui turėjo galingą siųstuvą Heilsberg. Visų šių priemonių taikinys – įrodyti pasauliui ir abejojantiems Klaipėdos krašto lietuvininkams, kokie barbarai buvo, yra ir bus lietuviai, palyginti su jų pavergtais vokiečiais. Kokia neteisybė, kad vokiečius ir vokiečių kultūros prisigėrusius „memellenderius“ valdo laukiniai azijatai!

Tie ekspertai ir jų ekspertizės, ak tos Lietuvos mados! Prisiminkime nesenus laikus, kai mūsų politikai ir valdžios vyrai, norėdami perdažyti savo kailį, pasirodyti labai moderniais, šiuolaikiškais ir europietiškais, pabrėždami, kad šalyje nėra nei tinkamų, savo profesinius dalykus puikiai išmanančių mokslininkų, nei kitų gerų specialistų, galvotrūkčiais ėmė kviestis įvairiausius ekspertus iš užsienio šalių ir patys tuo aukštą savąjį lygį prikišamai visiems rodyti. Žinoma, visa tai buvo daroma už svetimus, mūsų visų, ne savus pinigus!

Mokslo Lietuvos redakcijoje bendraujame su Mičigano universiteto (Mičigano valstija, JAV) profesoriumi Almantu Galvanausku, dirbančiu šviesolaidinių lazerių kūrimo ir tobulinimo srityje, ir Fizikos instituto mokslo darbuotoju dr. Vidimantu Kabelka.

Mūsų pašnekovas – Mažosios Lietuvos kultūros istorikas Artūras Hermanas (Arthur Hermann), dirbantis Heidelbergo universiteto Teologijos fakulteto bibliotekoje ir tvarkantis Lietuvių kultūros instituto (Litauisches Kulturinstitut) biblioteką Hiutenfelde (Hüttenfeld). A. Hermanas taip pat yra Mažosios Lietuvos enciklopedijos redakcinės tarybos narys, dažnas mokslinių konferencijų, skirtų Mažosios Lietuvos klausimams nagrinėti, dalyvis.