Jaunųjų vokalisčių konkursas

Aštuntą kartą Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje surengtas Vincės Jonuškaitės-Zaunienės konkursas.

Su pirmaisiais pavasario žiedais, žibutėmis ir šalpusniais sietinas šių metų Vincės Jonuškaitės-Zaunienės jaunųjų vokalisčių konkursas, kuris kasmet rengiamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šiemet surengtas jau aštuntą kartą.

Apie kiekvieną konkursą paprastai galima spręsti ne tik iš atlikėjų, bet ir iš vertinimo komisijos. Šiųmetės komisijos pirmininkė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė ir visuomenės veikėja Birutė Vizgirdienė, komisijos nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno ir mokslo prorektorius prof. dr. Juozas Antanavičius, Akademijos Koncertmeisterio katedros vedėja prof. Ramutė Vaitkevičiūtė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovas dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos katedros dirigentas Martynas Staškus, Operos solistė Vitalija Šiškaitė, Operos solistas bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vokalo pedagogas Arūnas Malikėnas.

Žiuri komisijos pirmininkė B. Vizgirdienė paaiškino, kad konkurse dalyvavusios jaunosios dainininkės buvo vertinamos pagal balso valdymo techniką, muzikalumą, vokalą ir artistiškumą. Vis dėlto net ir labiausiai patyrusiam žiuri nariui būtų sunku teisingai „surikiuoti“ konkurso dalyves pagal pajėgumą, nes vieną dainą ar ariją atlikusi be priekaištų, kitoje, žiūrėk, nusileidžia varžovei. Lemia visų šešių žiuri narių balų suma.

Muzikos ir teatro akademijos meno ir mokslo prorektorius prof. Juozas Antanavičius vokalistus vadina išskirtine „pateptąja“ menininkų paderme, nešančia ypač sunkų savo kūrybinio gyvenimo „kryžių“. Jie turi tobulai įvaldyti pačios gamtos duotą instrumentą – savo vokalines galimybes, o paskui šiuo instrumentu išmokti taip naudotis, kad atliekamam muzikiniam kūriniui būtų suteikta ypatinga meninė išraiška, kuri emociškai veiktų klausytojus. Tai štai tą gamtos ar nuo Dievo duotą instrumentą vokalistams dar reikia „pasigaminti“, ištobulinti. Muzikantas gali naudoti Steinbecko fortepijoną, jei kuriam smuikininkui labai pasiseks, gal į rankas gaus paimti Andrėjo Gvarnerio ar Antonijaus Stradivarijaus pagamintą smuiką, tačiau dainininkas tuo ir skiriasi nuo muzikantų, kad niekas jam to instrumento nei padovanos, nei paskolins. Pačiam teks kurti ir tobulinti savo balsą, ir tas procesas nenutrūkstamai tęsis visą gyvenimą. Balsas labai ilgą laiką pasiduoda tobulinimui, ir, ko gero, nė vienas kitas muzikas nėra taip glaudžiai susijęs su savo kūno fizine sveikata, fiziologija kaip kad dainininkai ir dainininkės. Todėl jų kūrybinis gyvenimas, toliau tęsė mintį J. Antanavičius, yra toks sunkus, bet kartu ir ypač įdomus, o kai kuriems išskirtiniams talentams – nepaprastai šlovingas. Vargu ar kuris muzikas gali prilygti populiarumu ir meile plačioje visuomenėje, kokią patiria dainininkai. Juk žmogaus balsas yra natūralus instrumentas, kuris bene labiausiai jaudina klausytojus.

Tad netenka stebėtis, kad Muzikos ir teatro akademijoje vokalistams skiriamas ypatingas dėmesys. Bent jau toks įspūdis susidaro pagal vykstančius konkursus. Šiemet jau įvyko Yamaha konkursas, skirtas visiems balsams. Šį konkursą laimėjo Ieva Prudnikovaitė; beje, ji laureatės vardą pelnė taip pat ir V. Jonuškaitės-Zaunienės vokalisčių konkurse. Vyrų vokalistų Stasio Baro premijai ir stipendijai laimėti konkursas vyks gegužės mėnesį. Abiejų šių konkursų iniciatoriai ir rengėjai yra Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas.

Visi trys vokalistų konkursai kelia motyvaciją Lietuvoje įsteigti ir tarptautinį dainininkų konkursą, gal net Kipro Petrausko vardo. Tokią mintį išsakė prorektorius J. Antanavičius, o mums liktų palinkėti gerą idėją sėkmingai įgyvendinti.

Dabar apie tai, kaip V. Jonuškaitės-Zaunienės konkurse sekėsi šių metų konkurso laimėtojoms. Jos savo meistriškumą ir sugebėjimus balandžio 13 d. galėjo pademonstruoti koncerto metu, kuris vyko po to, kai buvo paskelbtos nugalėtojos ir apdovanotos Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo premijomis, kurias įteikė Fonfo atstovas Lietuvoje Edmundas Kulikauskas.

Konkurso diplomu už liaudies dainos atlikimą tapo Germa Gasiūnaitė, Kauno fakulteto doc. I. Bukauskaitės dainavimo klasės studentė. Koncerte ji atliko lietuvių liaudies dainą Teka upeliai. Trečiąją premiją laimėjo Jurgita Lopetaitė (doc. A. Stasiūnaitės dainavimo klasė). Solistė dainavo Juozo Gruodžio dainą Alyvos (žodžiai Salomėjos Nėries) ir Johano Štrauso operetės Šikšnosparnis Adelės kupletus (koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė).

Antrosios premijos laureate tapo Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), prof. Reginos Maciūtės dainavimo klasė, koncertmeisterė D. Bagdonaitė. Solistė koncerte dainavo Juozo Gruodžio Rugiagėlę (žodžiai Kazio Binkio) ir Lindos rečitatyvą ir kavatiną iš Gaetano Donicečio operos.Linda di Chamounix (koncertmeisterė Dovilė Bagdonaitė).

Ovacijomis koncerto klausytojai pasitiko ir palydėjo šių metų V. Jonuškaitei-Zaunienei konkurso pirmosios premijos laureatę Ievą Prudnikovaitę (mecosopranas), prof. R. Maciūtės dainavimo klasė. Laureatė atliko Felikso Bajoro ir Vytauto Bložės dainą Kur tėvulio klėtelė ir Žoržo Bizė operos Karmen Segidilja (koncertmeisterė Nijolė Ralytė).

Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:
Trečiosios premijos laimėtoja Jurgita Lopetaitė atliko Johano Štrauso operetės „Šikšnosparnis“ Adelės kupletus
Konkurso nugalėtojos: pirmosios premijos laureatė Ieva Prudnikovaitė, koncertmeisterė Dovilė Bagdonaitė, antrosios premijos laureatė Lauryna Bendžiūnaitė, trečiosios vietos laimėtoja Jurgita Lopetaitė ir diplomu už liaudies dainos atlikimą apdovanota Germa Gasiūnaitė