Kokios reikia „Mokslo Lietuvos“ . Apie ekspertizę (3)
Pradžia Nr. 6
Vytautas Rimša
Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys
Tie ekspertai ir jų ekspertizės, ak tos Lietuvos mados! Prisiminkime nesenus laikus, kai mūsų politikai ir valdžios vyrai, norėdami perdažyti savo kailį, pasirodyti labai moderniais, šiuolaikiškais ir europietiškais, pabrėždami, kad šalyje nėra nei tinkamų, savo profesinius dalykus puikiai išmanančių mokslininkų, nei kitų gerų specialistų, galvotrūkčiais ėmė kviestis įvairiausius ekspertus iš užsienio šalių ir patys tuo aukštą savąjį lygį prikišamai visiems rodyti. Žinoma, visa tai buvo daroma už svetimus, mūsų visų, ne savus pinigus!
Tie tikri ir netikri užsienio pranašai, pasivadinę „ekspertais“, suradę lengvą būdą dideliems pinigams „išpešti“, o kartu – varganą mūsų šalį dar daugiau nuskurdinti, plūstelėjo į Lietuvą. Mūsų valdžios vyrai iškart lyg į dausas pakilo. Ką ten provincialai Lietuvos mokslininkai ir kiti specialistai... Užsienio ekspertai pasakė! Ir tas „pasakė“ užbaigdavo visus ginčus ar bet kokias abejones. Deja, tai problemų išspręsti nepadėjo...
Bet štai, valdininkai, prisiklausę ekspertų kalbų, pasiskaitę keliolika ar kelias dešimtis tų ekspertizių raštų, pagaliau atsitokėjo, dabar jau net savų, Lietuvos mokslininkų paprotinti! Visais informacijos kanalais pasigirdo valdžios vyrų priekaištai, esą tie užsienio ekspertai atvyksta į Lietuvą vien tik pasižvalgyti, jokių ekspertizių neatlieka, pinigus didelius ima, o jų ekspertizių išvados – nei į tvorą, nei į mietą. Taip ir subliūško valdžios vyrų susireikšminimas bei pasikėlimas į dausas, atnešęs didžiulius nuostolius valstybei...
Nuo tada ėmė mažėti šių netikrų užsienio pranašų, tai yra „ekspertų“ mūsų šalyje, o valdžios vyrams vėl teko problemas spręsti savo galva. Ir ne vien! Teko ir į Lietuvos mokslininkus bei kitus specialistus rimčiau pažvelgti, vėl juos prisiminti... Laimei, rodos, šios mados banga nuo Lietuvos jau tolsta... Bet kiek ji mums kainavo pinigų, o kai kam – ir nervų! Ar apskaičiavo kas visa tai, ar pasimokyta iš to? Rodos, nedaug. O tos mados apraiškų šalyje vis dėlto liko. Mat patyliukais, nežinia iš kur čia ėmė veistis savi ekspertai, nors nė viena aukštoji mokykla jų tarsi ir nerengia. Matyt, iš tų pirmųjų bus pavyzdį nusižiūrėję... Gerų specialistų patarimų visada, žinoma, reikėjo ir reikės, bet ne apsišaukėlių „ekspertų“ ar tariamų pranašų.
Deja, liko palanki terpė jiems daugintis. Didelė bėda, kad Lietuvoje nuo tarybinių laikų išliko labai išplėtota biurokratinė sistema. Per šešiolika Nepriklausomybės metų, prisidengusi demokratijos vėliava ir lozungais, ji dar plačiau išsikerojo ne vien valstybiniame, bet ir vadinamajame visuomeniniame sektoriuje. Atsirado net įvairiausi valstybiniai paramos fondai, fondeliai, jų valdybos ir tarybos, kitaip tariant – nauji pinigų skirstytojai ir perskirstytojai.
