Pažintis su kontinentinio ledyno šalimi Grenlandija prasidėjo dar lėktuve, kai iš vienuolikos kilometrų aukščio pamatėme rytinę salos kalnuotą pakrantę, kuri netrukus paniro po stora ledo danga. Tai vienur, tai kitur iš po ledo kyšojo palaidotų kalnų viršukalnės, kurios vakarų kryptimi vis mažėjo ir mažėjo. Beveik ties poliariniu ratu (speigračiu) skrendant virš kelių kilometrų storio ledyninio skydo matėsi begalinė ledo dykuma, sueižėjusi gausiais lūžiais, liudijančiais didelę įtampą ledo dangoje ir jos dinamiką. Artėjant prie ledyninio skydo vakarinio pakraščio kai kur pamatėme prabėgusios vasaros požymių – išdrykusių seklių žydros spalvos ežerų. Vakariniame ledyninio skydo pakraštyje ledo šarvas gana staigiai žemėja ir plonėja, susiskaidydamas į gausius įvairios konfigūracijos ledyninius liežuvius, tarp kurių ir mūsų pirmasis tyrimo objektas – Raselo ledynas. Dar už kelių dešimčių kilometrų leidžiamės Kangerlusuako orouoste, kuris dar neseniai buvo JAV karine baze.

Formuojant Europos žinių visuomenę, Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimas Europoje atlieka vis svarbesnį vaidmenį, aukštajam mokslui teikiama vis daugiau dėmesio. Bolonijos deklaracijoje, pasirašytoje 1999 m., pažymėta, kad svarbiausias Bolonijos proceso tikslas – pagal galimybes maksimaliai sinchronizuoti aukštąjį mokslą Europoje. Siekiant suformuoti vieningą aukštojo mokslo erdvę, reikia ne tik studijų sistemos pokyčių. Būtina įveikti barjerus, kylančius dėl skirtingų socialinių bei ekonominių sąlygų Bolonijos procese dalyvaujančiose šalyse. Norint pasiekti Bolonijos proceso tikslus, reikia daug dėmesio skirti socialiniam lygmeniui, nes jis daro didelę įtaką studijų kokybei. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, priimtoje 2005 m. lapkričio 22 d., įvardytos priemonės, kuriomis siekiama didinti aukštojo mokslo veiksmingumą.

Gegužės 23–27 d. Vilniuje vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša (8th International Symposium on Systems with Ionic Transport). Apie tai pasakoja simpoziumo Organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius, Kietojo kūno jonikos laboratorijos mokslinis vadovas ANTANAS FELIKSAS ORLIUKAS.

2006 m. vasarą Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Baltistikos centro vadovas, kasmetinių tarptautinių konferencijų Baltistika Peterburge organizacinio komiteto pirmininkas dr. Aleksejus Andronovas su savo studentais Sibire tyrinėjo ten gyvenančius latgaliečius*. Tai jau ketvirta tokia ekspedicija. A. Andronovą kalbinome Salų (Rokiškio rajone) tarptautinės kalbotyros vasaros mokyklos renginių metu.

Rugpjūčio 30 d. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos skyriuje skambėjo žodžiai: telemedicina, videoauditorija, nuotolinis medicininis mokymas, videokonferencija ir panašūs. Mat tą dieną atidaryta renovuota mokomoji auditorija su vaizdo įranga, leisiančia šio universiteto Medicinos fakulteto studentams ir rezidentams, taip pat susidomėjusiems gydytojams institute stebėti patyrusių chirurgų atliekamas endoskopines operacijas, skirtas šalinti piktybinius urologinių organų navikus. Netolimoje ateityje bus galima stebėti ir laparoskopines operacijas. Mokomojoje auditorijoje taip pat bus įmanoma klausytis paskaitų per internetą, dalyvauti vaizdo konferencijose.

Rugpjūčio 22 d. Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkų grupė išskrido į mokslinę ekspediciją prie Grenlandijos ledynų. Šioje ekspedicijoje dalyvauja habil. dr. Valentinas Baltrūnas (projekto ir ekspedicijos vadovas), prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, dr. Bronislavas Karmaza, dr. Vaidotas Kazakauskas, dr. Vaida Šeirienė ir doc. dr. Petras Šinkūnas.

2008 m. Lietuvos jėzuitų provincijai sukaks 440 metų. Su prof. Romualdu Šviedriu toliau nagrinėjame jėzuitų vaidmenį moderniojo mokslo formavimuisi, taip pat jų veiklos svarbą Lietuvos mokslo istorijai.

Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas rengtas tyliai, uždarai, ne taip kaip kalbos įstatymas. Informacija apie jį pasklido tik tada, kai projektas buvo pateiktas Vyriausybei ir ši jam pritarė. Bet ta informacija buvo paviršutiniška ir prieštaringa, prišnekėta ir keistenybių.

Susipažinę su projektu matome, kad jis iš tikrųjų turi keistų, pripainiotų, įtartinų ir liūdniausia – visuomenei nepriimtinų dalykų. O nemažai to, kas tokiam įstatymui reikalinga, iš viso nėra.

Gegužės 23–27 d. Vilniuje vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša (International Symposium on Systems with Fast Ionic Transport). Apie tai pasakoja simpoziumo Organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius Antanas Feliksas Orliukas.

Pasaulio spaudoje paskelbta, kad Lietuvos Mokslų akademijos užsienio nariui prof. Romui Viskantai suteiktas Purdue universiteto garbės daktaro vardas. Tai dar vienas šio pasaulinio garso mokslininko darbų ir nuopelnų pripažinimas. Jo darbų sritis – šiluminių mainų dinamika sprendžiant branduolinių reaktorių aušinimo problemas.