Iki šiol Jūratę Sučylaitę pažinojau kaip gydytoją psichiatrę ir talentingą rašytoją, lietuviškojo psichologinio romano, Julijono Lindės-Dobilo ir Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos tradicijų tęsėją, poetę. Visada laukiau jos naujų knygų pasirodymo. Ir jos atsirasdavo viena po kitos: „Tebūnie žmogus“ (1990); „Žarijų duobė“ (1992); Šešėlių sparnai“ (1994); „Po pelenų dangum“ (1996); „Sumaištis“ (1998); „Visada dviese“ (1998); „Susitikimai su ragana“ (2002); lyrikos rinktinės „Užkalbėjimas“ (2000) ir „Atsilaikymas“ (2008).

1924 03 03 Kretingos apskrities Endriejavo valsčiaus Auksorų kaimo ūkininkų Izabelės ir Antano Ruškių šeimoje gimė penktas vaikas. Pakrikštytas Antano vardu, pagrandukas, nuo mažens garsėjo žvitrumu ir išmonėmis. Ne veltui mažąjį vijurką kaimynai praminė „Ruškio šermuonėliu“. Tačiau beprasmiškoms šėlionėms nebuvo laiko. Dėl tėvelių, ypač motinos, rūpestingumo visi vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, mokomi visa širdimi mylėti Dievą ir Tėvynę.

Vilniuje, ant namo Alberto Goštauto ir Jakšto gatvių sankirtoje, paminint gimimo 85 metines, atidengta atminimo lenta profesoriui Jonui Čeponiui (1926 04 02–2003 01 07). Profesorius buvo labai kuklus ir paprastas žmogus.

Istorijos vingiuose ieškant to, kas sieja tokio skirtingo likimo šalis kaip Lietuva ir Šveicarija, žvilgsnį patraukia Gabrieliaus Narutavičiaus asmenybė. 1865 m. Telšiuose gimęs bajorų kilmės žemaičio apskrities teisejo bei dvarininko ir kilmingos lenkės sūnus, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybes akto signataro Stanislavo Narutavičiaus brolis, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šveicarijoje. Jis – vandens jėgainių statybos ir elektrifikacijos Šveicarijoje pradininkas.

Nuo balandžio 8 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje veikia dailininko Stasio EIDRIGEVIČIAUS paroda „Veidas ant kaukės“. Seniai lauktas įvykis lankytojams, regis, taip pat ir pačiam dailininkui, kuris nuo 1980 m. gyvena ir kuria Varšuvoje. Parodoje eksponuojama apie 200 kūrinių, sukurtų 1974–2010 metais – aliejinės tapybos darbai, pas­telės, akvarelės, kaukės, estampai, piešiniai, skulptūros ir fotografijos.

„Visuotinės Lietuvių enciklopedijos“ XVIII tomas skirtas žodžiams, prasidedantiems P raide. Nuo straipsnio garsiam olandų poetui Žanui Perkui iki pražvalgų tradicinei lietuvių vestuvių piršlybų daliai. Enciklopedijos Vyriausioji redakcija, kuriai vadovauja žinomas Lietuvos enciklopedininkas Antanas Račis, pasistengė, kad į šį tomą patektų daug informacijos, kurios anksčiau, sovietiniais metais leidžiamose enciklopedijose nė su žiburiu nerasi.

Su asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininku prof. habil. dr. Henriku ŽILINSKU aptariame prieš metus oficialiai pradėjusio veiklą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centrą „Nemunas“. Jei tiksliau – su šio centro kūrimu ir veikla susijusius kai kuriuos mokslo sunkumus. Mūsų pašnekovas yra naujai susikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris ir šio universiteto Senato pirmininko pavaduotojas. 2003–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius.

Lietuviškosios enciklopedijos idėjos gimimo 100-mečio metais, užbaigus keturtomę „Technikos enciklopediją“, apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir kai kuriuos ateities sumanymus „Mokslo Lietuvos“ redakcijoje aptarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, VGTU pirmasis prorektorius, „Technikos enciklopedijos“ redaktorių tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės narys, VGTU Automatikos katedros prof. habil. dr. Algirdas Smilgevičius, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas ir Technikos enciklopedijos rengimo grupės vedėja Irena Valiulienė.

2009 metų liepos 24–25 dienomis Klaipėdoje, „Old Port“ viešbutyje įvyko pirmoji Lietuvoje tarptautinė mokslinė konferencija „Jūrinio paveldo išsaugojimas: patirtys ir galimybės“. Ši konferencija – tai prasmingas Klaipėdos jūrų šventės įvadas, tarsi pirmapradės šventės prasmės priminimas, kuomet sąvokos „šventė“ ir „šventas“ buvo sutapatintos. Renginyje, kurį organizavo Lietuvos Jūrų muziejus, pranešimus skaitė ir svečiavosi atstovai iš Olandijos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Lietuvos ir kt.

Pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kovo 23–31 d. surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Nuvykus į Ciurichą, kovo 26-ąją, Marios Lourdes bažnyčios salėje įvyko konferencija – „Laiko ženklai kultūros istorijoje“. Konferencija skirta Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui, XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui, o atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių, paminėjimui.