Atidengta atminimo lenta dailininkui profesoriui Jonui Čeponiui

Juozas ELEKŠIS

Vilniuje, ant namo Alberto Goštauto ir Jakšto gatvių sankirtoje, paminint gimimo 85 metines, atidengta atminimo lenta profesoriui Jonui Čeponiui (1926 04 02–2003 01 07). Profesorius buvo labai kuklus ir paprastas žmogus. Net ne visi namo gyventojai žinojo, kad jis yra profesorius, Lietuvos valstybines premijos laureatas, vienas žymiausių XX a. antrosios pusės šalies tapytojų. Dailininkų sąjungos rekomendacijoje, siūlant atidengti atminimo lentą, rašoma: „Jo kūryba padarė didelę įtaką 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sandūroje formuojantis naujam Lietuvos meno sąjūdžiui, kuris sąlygojo grįžimą į modernizmą“. Atminimo lentą sukūrė jo sūnus Ramūnas Čeponis.

Jonas Čeponis gimė Gaveikėnų kaime, Ignalinos rajone. Vilniaus dailės institute (dabar akademija) įgijo dailininko tapytojo kvalifikaciją. Nuo 1961 m. aktyviai dalyvavo šalies meniniame gyvenime. Dėstė dailę architektūros studentams Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Gedimino technikos universitetas). 1976 m. Jonui Čeponiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1984 m. už kūrybą jis gavo Lietuvos Valstybinę premiją, o 1986 m. jam suteiktas Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas. 1997 m. profesoriui paskirta Lietuvos dailininkų sąjungos premija.

1980 m., jau būdamas docentu, Jonas Čeponis pradėjo dėstyti Vilniaus dailės instituto Vaizduojamosios dailės fakultete, Tapybos katedroje. Dėstė tapybą scenografijos ir tapybos specialybės studentams. 1988 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Profesorius atstovavo lietuvių tapytojų koloristų mokyklai, puoselėjo specifinę tapybos kalbą, kėlė estetinės kultūros nuostatas. Tapė figūrines kompozicijas, portretus, natiurmortus, peizažus, abstrakcijas. Be įvairių apdovanojimų, kūrėjo darbui įvertinti labai svarbus jo darbų įvertinimas visuomenėje. Čia su Jonu Čeponiu gali lygintis retas kūrėjas. Jo kūrinių parodos buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV, o grupinėse parodose dalyvavo daugiau nei 80 pasaulio šalių. Galima paminėti tik jų dalį – Anglija, Italija, Kanada, Japonija, Venesuela, Švedija, Suomija, Indija, Belgija, Jungtiniai arbų emyratai, Šveicarija, Peru, Graikija, Ispanija, Turkija, Rumunija, Filipinai. Jono Čeponio darbų yra Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Bulgarijos, Latvijos dailės galerijose, Prancūzijos dailės, Kelno (Vokietija) meno muziejuose. Profesoriaus tapybos darbų yra įsigiję privatūs Vokietijos, Austrijos, Suomijos, Japonijos, Izraelio, Prancūzijos, Lenkijos, Šveicarijos, JAV ir, žinoma, Lietuvos kolekcionieriai. Įsimintinos jo drobės: „Vilniaus panorama“, „Stuokos Gucevičiaus gatvė“, „Medžiai rudenį“, „Vilniaus gotika“, „Vakaras uoste“, „Siluetai“, „Paslaptingas vakaras“. Visų neišvardinsi. Jo kūriniuose vaizdai dažnai suabstraktinti, motyvai pateikiami fragmentiškai, panoramiškai konfigūruojami, būdingi dekoratyvūs kontrastingi spalvų deriniai. Sovietiniais metais Jonui Čeponiui, kaip modernistui, buvo sunku prasimušti pro vadinamojo socia­listinio realizmo barjerus. Visą gyvenimą atidavęs karalienei Spalvai ir Menui, kaip jam įprasta, neieškojo užtarėjų, nesidangstė savo vardais ir premijomis, o intensyviai dirbo.

Į atminimo lentos atidengimą, kurio iniciatorius buvo namo bendrijos pirmininkas, meno kūrėjas Tomas Bagackas, susirinko profesorių pažinoję ir gerbę žmonės, giminaičiai, buvę kaimynai. Atidengimo ceremonijos pradžią sudrebindami visą namą paskelbė Albino Batavičiaus ir Ipolito Petrošiaus pučiami senoviniai ragai. Po Tomo Bagacko įžanginio žodžio lentą atidengė buvęs profesoriaus studentas, Seimo narys Saulius Stoma. Svečiai buvo pakviesti puodelio kavos į buvusį dailininko butą, kur jo šeima padėkojo bendrijai ir kaimynams už iniciatyvą ir finansinę paramą įamžinant J. Čeponio atminimą.

Profesorių primins nestandartinė atminimo lenta

Namo bendrijos pirmininkas Tomas Bagackas Jono Čeponio našlei Danutei įteikė gėlių

Juozo Matonio nuotraukos