Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

„Finansų ministerijos duomenimis, sausį centrinės valdžios sektoriaus pajamos siekė 2214,4 mln. litų, išlaidos sudarė 1546,3 mln.“ (www.finmin.lt, 2007 m. vasario 28 d.).

Dabar dažnai girdime ir skaitome tokius arba panašius aukščiausių valdžios pareigūnų bei žiniasklaidos pranešimus. Atrodytų, paradoksalu ir sunkiai paaiškinama, kad esant tokiai finansinei būklei valdžia nesurado tik 35 mln. litų seniai pribrendusiai būtinybei bent jau nuo 2007 m. pradžios nors 20 proc. kilstelėti nepadoriai žemus ir ketvirti metai nedidintus dėstytojų bei mokslininkų atlyginimus. Nekalbant jau apie tai, kad reikėtų iš esmės didinti mokslo ir studijų finansavimą.

Beletristinis (meninis, literatūrinis) kalbos stilius yra netinkamas ekspertiniuose mokslo darbuose, ir jis negali atstoti mokslinio kalbos stiliaus. Atidžiau pažvelkime į vieną iš „pagrindinių klausimų“, skirtų kultūros leidiniams tirti, į kuriuos kiekvienas ekspertas privalo atsakyti. „1. Ar Spaudos, televizijos ir radijo fondo (toliau – Fondas) parama įžiebė ugnį, kuri dega, plečiasi ir šildo (čia ir toliau patamsinta mano, – V. R.) ne tik nedidelį leidinio darbuotojų ratą, bet ir nemažą dalį visuomenės?“.

Su Mokslo Lietuva toliau tęsia pašnekesį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

Vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 m. priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 21 d. patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją. Tuo pačiu Nutarimu LR Švietimo ir mokslo ministerijai, taip pat Ūkio ministerijai pavedama iki š. m. gegužės 1 d. parengti bei patvirtinti Slėnių plėtros vizijų ir slėnių plėtros programų projektų atrankos ir vertinimo tvarkos aprašą bei patvirtinti Slėnių plėtros komisijos nuostatus ir sudėtį. Nutarime taip pat siūloma mokslo ir studijų institucijoms bei žinioms imlaus verslo įmonėms ar jų asociacijoms nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai slėnių plėtros vizijas.

Į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salę vasario 14 d. prigužėjo iš visos Lietuvos susirinkusių Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) narių ir svečių. Čia vyko konferencija Asmenybės vaidmuo žadinant tautinę savimonę. Po konferencijos prof. Onai Voverienei pirmai įteikta Tado Daugirdo premija.

Visi, kuriems brangus Mažosios Lietuvos istorinis palikimas, to krašto dabartis ir ateitis, gali jaustis savotiškais varduvininkais, nes pasirodė Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) trečiasis tomas. Tai unikalus leidinys, kaip unikalus ir pats Klaipėdos bei Karaliaučiaus kraštas, kuriems skirta ši enciklopedija. Kartu su III tomo pasirodymu minėtinas ir šios Enciklopedijos rengimo bei leidybos dešimtmetis.

Mokslo Lietuvos redakcijoje diskutuojame apie Vilnijos reikalus, šio regiono integracijos sunkumus į Lietuvos valstybės gyvenimą. Diskusijoje dalyvavo didžiulę profesinės veiklos ir gyvenimiškąją patirtį sukaupę asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Kodėl Kęstutis Pyragas pasaulinėje literatūroje taip dažnai cituojamas, gal atskleisite šią paslaptį? 2006 m. lapkričio mėn. Vilniaus rotušėje Jums įteikiant Šv. Kristoforo statulėlę už mokslo laimėjimus buvo pasakyta, kad vidutiniškai kasdien esate paminimas pasaulinėje mokslo spaudoje. Iš kur tas populiarumas?

Esu cituojamas dėl to, kad pavyko sukurti labai gerą chaoso valdymo metodą. Chaotinėms sistemoms sugalvojau nelauktą valdymo metodą, kuris prieštarauja valdymo teorijos sveikam protui. Atskleisiu paslaptį, nes tą prašote padaryti: jei būčiau gerai susipažinęs su valdymo teorija, tai šio metodo niekada nebūčiau sugalvojęs.

Albertas Žalys straipsnyje Dėl mokslininko misijos rašo: „Savarankiškas institutas (valstybinis ar universiteto) arba kitaip vadinamas mokslinių tyrimų centras turėtų egzistuoti, jei konkrečiai misijai vykdyti ar konkretiems uždaviniams spręsti (kaip ir išplėtoto, mokslui imlaus verslo sektoriaus atveju) reikalingas nuolat funkcionuojantis kolektyvas, ir to negali atlikti pavieniai universitetuose dirbantys mokslininkai laisvu nuo darbo su studentais laiku.“ Kadangi socialiniuose ir humanitariniuose moksluose praktiškai nėra uždavinių, kurių negalėtų išspręsti universitetuose dirbantys mokslininkai, (prisiminkime, kad jie ne tokie jau pavieniai, o visada susijungę į tam tikrus kolektyvus – katedras ir fakultetus), naturaliai peršasi mintis, jog savarankiški institutai socialinių ir humanitarinių mokslų srityje nereikalingi. O kaip yra iš tikrųjų?

Kovo 21-ąją, per patį lygiadienį, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto salėje buvo galima išvysti mūsų medikus ir mokslininkus, kurie ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį atidavė gydydami ligonius nuo piktybinių navikų, aiškindamiesi šios ligos atsiradimo priežastis ir ieškodami naujų, veiksmingesnių gydymo būdų. Daugelis vilkėjo baltais chalatais, atėję tiesiai iš laboratorijos ar palatos, nes buvo įprastos darbo dienos rytas.