Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius habil. dr. Kęstutis Pyragas mums paaiškins, kas yra tas Pyrago metodas, ir kaip taikomas tramdant chaosą. Tačiau tai įvyks ne šioje pokalbio dalyje, kadangi mūsų laukia dar daug parengiamojo darbo. Norint suprasti, kas yra tas chaosas ir kaip su juo kovoti, turime išsiaiškinti daug kitų dalykų. Tą ir darome antroje mūsų pašnekesio dalyje.

Prabėgo 15 metų nuo to laiko, kai pradėjome kurti savitą, lietuvišką mokslo kvalifikacijos ir atestacijos sistemą ir pasiekėme, kad Konstitucinis Teismas svarsto, ar tai, kas sukurta, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Visuomenės balsas gali būti išgirstas pavarčius interneto svetaines www.bernardinai.lt, www.delfi.lt, www.omni.lt, www.balsas.lt. Įsiklausius į šiuos atsiliepimus ir prisimenant visą nueitą kelią būtų galima parodyti, kad „gerais norais kelias ir į pragarą grįstas“, arba sukurti šiokią tokią kriminalinę istoriją. Be to skaitydami įvairias nuomones, galime pajausti, kaip mėgstama dėl mūsų problemų kaltinti sovietinę sistemą.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (MELI) Vilniaus knygų mugėje 2007, kuri vyks vasario 22–25 d. Lietuvos parodų centre Litexpo pristatys pereitų metų pabaigoje ir jau šiais metais išleistų leidinių šūsnį. Jau dešimtį metų institutas leidžia reikšmingą mokslinę literatūrą. Tai ne tik Visuotinė lietuvių enciklopedija, kurios išleista jau dešimtis tomų, bet ir mokslo bei kultūros fundamentiniai leidiniai, kita enciklopedinė ir leksikografinė medžiaga, lietuvių kalbos, dvikalbiai ir terminų žodynai, vadovai ir žinynai. Nemažai dėmesio skiriama Lietuvos ir pasaulio kultūros, mokslo ir technikos paveldo veikalams, lietuvių raštijos ir etninės kultūros paminklams, taip pat mokslinei ir techninei literatūrai. Beje, institutas leidžia aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovėlius, užsienio autorių mokslinius veikalus, periodinį bendrinės kalbos žurnalą Gimtoji kalba. Kai kuriuos iš naujų instituto leidinių ir pristatome Mokslo Lietuvos skaitytojams.

Kartu turėkime galvoje ir vokiečių poveikį lietuvininkams. Ilgus amžius juos veikė vokiška administracija, vokiečių valdomų dvarų, pramonės ir prekybos įmonių gausa, nuo XIX a. pradžios prasidėjo lietuvių kalbos gujimas iš pradinių mokyklų, pasibaigęs Prūsijos švietimo ministro A. Falko 1872 m. jos pašalinimu iš mokyklų, jaunų vyrų tarnyba kariuomenėje ir laivyne, lietuviškų sričių įsijungimas į visos Vokietijos rinką, sustiprėjusi todėl gyventojų migracija, kuri skiedė vietinius gyventojus, – visa tai Mažosios Lietuvos lietuviams primetė tam tikrų vokiškumo bruožų. Į jų kalbą vis daugiau brovėsi vokiškų žodžių ir net konstrukcijų, kas kartą dažniau buvo griebiamasi vokiečių kalbos buityje: mokykla pripratino sklandžiau reikšti savo mintis vokiškai. Tai, beje, būdingas ne vienai atbundančiai, iš tautinio pavergimo išsivaduojančiai tautai. Antai teko čekų spaudoje skaityti, kad jų tautiškai susipratę inteligentai net 1848 m., kada čekų tautinis judėjimas jau buvo išsiliejęs į labai platų srautą (pradžia siekia XVIII a. pabaigą), salonuose mėgdavę kalbėtis vokiškai.

Žodžiu Dotik (slovėniškai „ryšiai“) pavadintas 2006 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 2 d. Italijos mieste Trieste surengtas tarptautinis Europos muziejininkų seminaras. Jo tikslas – praplėsti muziejininko įvaizdį dabartinėje mokslo informacijos ir komunikacijos ervėje, sparčiai kintančiame globalizuotame mokslo pasaulyje.

Puslaidininkių fizikos institutas savo 40-metį paminėjo vos prasidėjus Naujiesiems metams. Buvo prisiminti svarbiausi per tą laikotarpį padaryti darbai ir jų autoriai, kurių dauguma ir dabar sudaro instituto darbuotojų branduolį

Pirmieji šių metų Mokslo Lietuvos numeriai buvo sodrūs žymių mokslininkų vardais, rašėme apie Kazimiero Semenavičiaus knygos Didysis artilerijos menas II tomo paieškas, mėginimus iš Čilės į Lietuvą atgabenti Ignoto Domeikos archyvo bent dalies dokumentų kopijas. Atėjo eilė skirti vietos ir dar vienai mūsų krašto įžymybei: su Vokietija, Prancūzija, Italija ir Gedučiais savo mokslinį likimą susiejusiam Teodorui Grothusui (Theodor Grotthuss, 1785–1822). Proga pati palankiausia: sausio 19 d. Vilniaus universiteto Chemijos fakultete atidaryta Teodoro Grothuso auditorija. Nuo šiol kiekvienas, einantis ilgu Chemijos fakulteto koridoriumi, pakels akis į spindinčią lentelę su įžymiojo fiziko chemiko pavarde. Studentams bus stimulas daugiau pasidomėti, kas buvo tas Grothusas, kad jo pavardė žėri auditorijos pavadinime. Dėstytojai jausis šio mokslininko pradėtųjų darbų tęsėjais, nes kelias į pripažinimą suvienija epochas, tolimiausius kraštus, ištirpdo mus skiriančius laiko nuotolius.

Visuomenėje vis girdime diskusijas apie mokslininkų vaidmenį valstybėje, jų veiklos įtaką gyvenimo materialinei gerovei, socialinei aplinkai, dvasiniam ir fiziniam saugumui… Gal mokslininkai vien savo kultūrine, socialine, šviečiamąja veikla ir įtaka atlieka savo misiją?

Vasario 1-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakultete užbaigtas pirmasis reformos etapas, nelaukta net rugsėjo 1-osios, t. y. datos, kai turėtų būti pradėta šalies aukštojo mokslo reforma. Kalbindami Filologijos fakulteto paskirtąjį dekaną doc. dr. Antaną Smetoną, tikimės skaitytojus iš pirmų lūpų supažindinti su darbais, kurie artimiausiu metu numatyti fakultete.

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Mokslo Lietuvai tai palanki proga pasigilinti į šio fakulteto veiklos subtilybes. Tą ir darome, bendraudami su dekanu prof. Domu Kaunu, prodekanu mokslo reikalams doc. dr. Arvydu Pacevičiumi ir prodekane studijų reikalams doc. dr. Zenona Atkočiūniene.