Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

 Habil dr. Audrius Maruška iki 1999 m. dirbo Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedroje. Mokslinio darbo kryptis – cheminė analizė, chromatografija ir elektroforezės tyrimų metodai. Tai skirstymo mokslas. Jo vadovaujamoje tyrimų grupėje dirbo trys doktorantai ir keli magistrantai, sėkmingai bendradarbiauta su Fermentu ir užsienio partneriais – Upsalos universitetu Švedijoje, Mainco ir Marburgo universitetais Vokietijoje. Grupė kūrė atskyrimo medžiagas, sorbentus, taikė metodus, kurie padeda atskirti įvairias medžiagas. Deja, plėsti savo tyrimų mastų Technologijos universitete tuo metu nebuvo galimybių, tad grupė pasinaudojo kvietimu ir perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto tuometinio Aplinkotyros fakulteto Bendrosios ir biologinės chemijos katedrą (dabar – Gamtos mokslų fakulteto Chemijos katedra).

 Mokslo Lietuvos pašnekovas – Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininkas, akad. dr. Paulius Subačius, Vilniaus universiteto docentas. Kalbėsimės apie tai, kokias užduotis spręs atsinaujinanti Akademija, taip pat rūpės mokslo bei studijų reikalai, nes pašnekovas yra Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenis parengusios darbo grupės narys. Priminsime, kad pastarąjį darbą inicijavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

 Lietuvos mokslo institucijų tarybų pirmininkų konferencija

Lietuvos Respublikos Seimui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
KREIPIMASIS. Dėl būtinumo atkurti mokslo institutų finansavimą, padvigubinti mokslo ir studijų biudžetinį finansavimą bei tyrėjų ir dėstytojų atlyginimus.

Europos Sąjungos (ES) Tempus programa remia aukštojo mokslo reformas ES kaimyninėse šalyse: universitetų bendradarbiavimo projektai bei papildomos priemonės yra ES indėlis modernizuojant Europos kaimyninių šalių aukštojo mokslo sistemas. 2006 m. Europos Komisija pagal šią programą patvirtino dar 110 naujų universitetų bendradarbiavimo projektų ir 61 papildomų priemonių programą.

Lapkričio 28 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl 1932–1933 m. mirties iš Bado Ukrainoje įvardijimo kaip tautos genocido.

Istoriko Aleksandro Palijaus teigimu, istoriniai duomenys įtikinamai rodo, kad mirtis iš Bado Ukrainoje buvo nukreipta prieš ukrainiečių tautą. Tai Sovietų Sąjungos vykdyta suplanuota politika – genocidas.

Tęsiame pasakojimą apie Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio pirmąją kelionę į Lietuvą 1966 m. rugpjūtį. Venclovų namuose šiemet paminėtos poeto viešnagės keturiasdešimtosios ir dešimtosios poeto mirties metinės.

Grįžkime į 1880-uosius, kai baigęs Lvovo universitetą Ivanas Franko ryžosi vykti į kaimą Bereziv Nižnij, nes tuo metu buvo atsidūręs išties nepavydėtinoje materialinėje padėtyje. Daugelis ligi tol jam palankių laikraščių ir žurnalų redakcijų I. Franko, kaip kairuoliui ir socialistui, radikaliojo M. Dragomanovo sekėjui uždarė savo duris, nepriėmė spausdinti kūrinių. I. Franko beveik neturėjo pragyvenimo šaltinio. Nepasiekė jis ir kaimo, į kurį vyko, nes pakeliui buvo suimtas policijos. Ir štai kodėl.

Lapkričio 17-ąją netekome miškininkystės mokslo veterano, visuomenininko, Akademinio skautų sąjūdžio bene vyriausio nario Lietuvoje dr. Algirdo Končiaus (1915 06 06 – 2006 11 17), be kurio sunku, o gal ir neįmanoma, įsivaizduoti pastarųjų penkerių ar šešerių Mokslo Lietuvos redakcijos veiklos metų. Kai rašoma apie žmogų atsisveikinant, įprasta dėstyti jo gyvenimo faktus, priminti svarbiausius jo profesinės, mokslinės ir visuomeninės veiklos įvykius. Ko gero, to labiausiai reikia ir skaitytojui, tačiau dėstyti biografines tiesas apie Algirdą Končių bent kol kas, šią dar vis geliančią sukrėtimo akimirką, negalime, nes atrodytų, kad pasirenkame paprasčiausią ir mažiausiai pastangų reikalaujantį kelią.

Ankstesniame Mokslo Lietuvos numeryje (Nr. 20 (354) skelbtame Gedimino Davulio straipsnyje „Apie habilitacijos procedūrą“ ne visai tiksliai atspindėtas autoriaus požiūris. Autorius nemano, jog turėtų būti keli skirtingo lygio profesorių vardai. Šis vardas turėtų būti vienas ir suteikiamas aukščiausios kvalifikacijos universiteto dėstytojams ir tarptautinio lygio mokslininkams, esant toms pačioms finansinėms aplinkybėms, t. y. neturėtų būti tik pedagoginis vardas.

Baltistikos pasaulis šiemet mini 150-ąsias žymaus mokslininko Eduardo Volterio gimimo metines* . Ta proga rugsėjo pabaigoje Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, kur E. Volteris ilgą laiką dirbo Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentu, vyko tarptautinė mokslinė konferencija Eduardas Volteris ir baltistika kaip kompleksinis mokslas. Konferencijos pavadinimas atspindi išties platų mokslininko interesų ratą: daugiau kaip 400 jo darbų skirta baltų kalbotyros, folkloro, etnologijos, tekstologijos ir archeologijos klausimams. Ši asmenybė sieja tris valstybes – Latviją, kurioje E. Volteris gimė, aktyviai bendradarbiavo su šios šalies mokslininkais ir kultūros veikėjais, Rusiją, kurioje praleido daug akademinės bei kultūrinės veiklos metų, ir Lietuvą – jos tyrinėjimams skirta didžiausia dalis mokslininko darbų.