Asmenybės

Iki šiol Jūratę Sučylaitę pažinojau kaip gydytoją psichiatrę ir talentingą rašytoją, lietuviškojo psichologinio romano, Julijono Lindės-Dobilo ir Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos tradicijų tęsėją, poetę. Visada laukiau jos naujų knygų pasirodymo. Ir jos atsirasdavo viena po kitos: „Tebūnie žmogus“ (1990); „Žarijų duobė“ (1992); Šešėlių sparnai“ (1994); „Po pelenų dangum“ (1996); „Sumaištis“ (1998); „Visada dviese“ (1998); „Susitikimai su ragana“ (2002); lyrikos rinktinės „Užkalbėjimas“ (2000) ir „Atsilaikymas“ (2008).

Rugpjūčio 3 dieną paminėsime iškilaus miškininko, žurnalisto, vieno iš skautų organizacijos Lietuvoje įkūrėjo profesoriaus Jono KUPRIONIO 110-ąsias gimimo metines. Tai apie jį išeivijoje tokias eilutes yra palikęs kunigas dr. Juozas Prunskis: „Mielas žmogus, uolus lietuvis, darbštus, pažangus ir sėkmingas profesorius“. J. Prunskis neabejodamas į šimto tremtyje gyvenančių tauriausių lietuvių sąrašo pirmąsias eiles būtų įrašęs J. Kuprionio pavardę.

Perskaityti įvairių valstybių atstovų ir dvasinių vadovų sveikinimai. Vladimiro-Suzdalės vyskupijos sekretoriaus archimandrito Inokentijaus (Jakovlevo) sveikinimą skaitė kun. Sergejus Nikolajevičius Mininas. Rusijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupo metropolito Pavelo Pece sveikinimą perskaitė t. Sergejus Zujevas. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje vardu kalbėjo Andrius Pulokas. Sveikino Lenkijos ir Ukrainos ambasadų atstovai.

Vaclovas Aliulis – iškili tūkstantmečio asmenybė, kunigas, žurnalistas, visuomenininkas. 1921 m. kovo 14 d. Krekštėnų k., Alytaus r. Aliulių šeimoje gimė aštuntasis vaikas, krikšto metu gavęs Vaclovo vardą. Sumanus ir guvus berniukas mokėsi Varnagirių pradžios mokykloje, Marijampolės marijonų gimnazijoje. Teologijos mokslus studijavo Kauno kunigų seminarijoje, įgydamas teologijos licenciato laipsnį. 1944 m. birželio 11 d. įšventintas kunigu. Kunigavo Varėnoje, Marijampolėje, Vilniuje, Druskininkuose, Paringyje, Palūšėje, Strūnaityje, Lentvaryje, Švenčionyse, Turgeliuose ir vėl Vilniuje.

Arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1953 11 08) – vienas aktyviausių lietuvių katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio atstovų ir veikėjų, ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė lietuvių tautos istorijoje. M. Reinys – dvasininkas: kunigas (1907), vyskupas (1926), arkivyskupas (1940); pedagogas: gimnazija (1915), universitetas (1922); mokslininkas: psichologijos terminijos kūrėjas (1921), mokslinių straipsnių, studijos ,,Rasizmo problema” (1939) autorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939), Lietuvos katalikų universiteto steigėjas ir šios institucijos rektorius – kancleris (1932); žymus visuomenininkas: Lietuvos katalikiškojo jaunimo sąjungos „Pavasaris“ (nuo 1932 m. Federacija) Garbės narys, pavasarininkų globėjas-protektorius (1927), ateitininkų bei kitų katalikiškų organizacijų globėjas; mecenatas: studentų ir katalikiškų organizacijų; politikas – užsienio reikalų ministras (1925 09 25–1926 04 20).

Lietuvos ir Lenkijos teikimu Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlavo Milošo metais. Poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Nobelio premijos laureato Česlavo MILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 06 30 – 2004 08 14) šimtosios gimimo metinės minimos pasauliniu mastu.

2010 m. vasarą pasirodė antroji žymiam miškininkui profesoriui Jonui Kuprioniui (1901 08 03–1982 07 08) skirta knyga „Jonas Kuprionis miškininkas“. 2006 m. išspausdinta knyga „Jonas Kuprionis skautas“. Abiejų knygų sudarytojas pedagogas Jonas Bagdonas, J. Kuprionio sūnėnas, labai daug kruopštaus darbo ir širdies atiduodantis savo dėdės veiklos garsinimui.

ML. Labai įdomu, kad save pristatydamas kaip LDK bajoriškos ir pilietinės tradicijos tęsėją, Č. Milošas pasirodo besąs labiau europietiško tapatumo atstovas, negu vien lenkiškai ar lietuviškai suvokto tapatumo. Akivaizdu, kad Milošo tapatumas išeina už vienos tautos ribų, niekaip neišeitų jo pavadinti nei lenkų, nei lietuvių nacionalistu, net jei šiai sąvokai nepriskirtume neigiamo atspalvio. Taigi mums Milošas yra platesnio, europietiško tapatumo pavyzdys. Tikriausiai dauguma rašytojo gerbėjų pritartų: taip, Milošas yra Europos ir pasaulio pilietis, bet keistas dalykas – prie jo nelabai limpa sąvoka kosmopolitas. Bet gal malonūs pašnekovai mano kitaip?

Lietuvos ir Lenkijos teikimu Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlavo Milošo metais. Poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Nobelio premijos laureato Česlavo MILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 06 30 – 2004 08 14) šimtosios gimimo metinės bus minimos pasauliniu mastu, bet vargu ar kur sukels tokį skambų aidą, širdžių atgarsį kaip Lietuvoje ir Lenkijoje.

Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade sausio 20 dieną įvyko istoriko ir diplomato Liudo Subačiaus knygos „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873-1945“ pristatymas