Mokslo istorija

Su prof. Romualdu ŠVIEDRIU tęsiame pokalbį apie jėzuitą misionierių Andrių Rudaminą (1596–1631), Vilniaus akademijos (universiteto) auklėtinį, 1625 m. iškeliavusį į Ki-niją ir ten užsiėmusį misionieriška veikla. Šio-je dalyje dėmesį toliau telkiame į A. Rudaminos naudoto teleskopo ištakas, bandydami pateikti platesnį vaizdą apie jėzuitų indėlį į astronominius tyrinėjimus, apskritai į jų pastangas skleisti mokslo žinias pasaulyje, vadinasi, civilizacinę pažangą.

Su prof. Romualdu ŠVIEDRIU tęsiame pokalbį apie jėzuitą misionierių Andrių Rudaminą (1596–1631), Vilniaus akademijos (universiteto) auklėtinį, 1625 m. iškeliavusį į Kiniją ir ten užsiėmusį misio-nieriška veikla. Šioje dalyje nagrinėjame A. Rudaminos naudoto, teleskopo ištakas.

Visai laikais mokslo draugijos egzistavimas tam tikroje šalyje atspindi valstybės ir jos gyventojų kultūrinį bei socialinį išsivystymo lygį. Seniausios Europoje žinomos mokslo draugijos kūrėsi XV–XVII a. ir paprastai daug dėmesio skyrė tuo laiku aiškų statusą turėjusiems matematikos, fizikos ir gamtos mokslams. Dauguma jų, pavyzdžiui, Londono karališkoji draugija (The Royal Society of London) įkurta 1660 m., Accademia dei Lincei – 1603 m., Prancūzijos akademija (Académi Franēaise) – 1635 m., Vokietijos gamtos mokslų akademija Leopoldina (Deutsche Akademie der Naturforscher Leopoldina) – 1652 m., laikui bėgant, įgijo nacionalinių mokslų akademijų statusą ir gyvuoja iki šių dienų, skatindamos tiek kultūros, tiek visos visuomenės raidą.

Kai pasižiūri į istoriko Jono Aničo po 1990 m. išsirikiavusias lentynoje knygas, negali nepasiduoti džiaugsmingai nuostabai, kad jis laimingai rado savitą veiklos barą. Tas baras – tai jo gimtojo krašto iškiliosios asmenybės, XIX a. pab. ir XX a. pr. veiksmingai dalyvavusios mūsų tėvynės gyvenime. Šis kraštas, apimantis dabartinius Biržų, Pasvalio ir Pakruojo rajonus, žymus ne tik derliomis žemėmis, bet ir turtinga dvasia, kuri nenuslopo nepaisant visokių negandų ir ilgų gyvenimo metų toli nuo gimtinės daugybės kraštiečių širdyse – šaukė juos dirbti Lietuvai ir grįžti į ją.

Klasikinės mechanikos istorijos ir metodologijos tyrimai Lietuvoje siejami su profesoriaus Liubomiro Kulvieco moksliniais darbais. 2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liubomirui Kulviecui būtų sukakę 80 metų. Jis gimė 1928 m. sausio 16 d., mirė 1995 m. sausio 7 d.

Kalbiname Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro darbuotoją prof. Algimantą NAKĄ, Universiteto muziejaus kūrėją ir vadovą, kasmet Universitete rengiamų mokslo istorikų konferencijų organizatorių.

Georgo Brauno Pasaulio miestų albume, išleistame 1581 m. Kelne, Vilnius apibūdintas kaip vienas didžiausių pasaulio miestų.
Šimtmečiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė garsėjo savo mokslininkais ir spaustuvėmis, buvo ne vien tik lietuvių tautinės kultūros lopšys. Tolerantiška atmosfera Vilniuje darė įtaką čia gyvenusių tautų kultūros vystymuisi daugiatautėje Lietuvos valstybėje.
Vilniuje gyveno ir dirbo didis baltarusių humanistas ir spaudos pradininkas Pranciškus Skorina. 1522 m. Vilniuje jis išleido pirmąją spausdintą knygą slavų kalba. 1600–1604 m. Vilniaus universitete mokėsi rusų kalbos gramatikos pradininkas Meletijus Smotrickis. Adomas Mickevičius čia išleido pirmąjį savo eilėraščių dvitomį, Stanislovas Moniuška parašė operą Halka, atskleidė savo talentą žymusis rusų aktorius Vasilijus Kačalovas.

2008 m. Lietuvos jėzuitų provincijai sukaks 440 metų. Su prof. Romualdu Šviedriu toliau nagrinėjame jėzuitų vaidmenį moderniojo mokslo formavimuisi, taip pat jų veiklos svarbą Lietuvos mokslo istorijai.

Nieko nuostabaus, jeigu mūsų skaitytojai spėjo pamiršti, apie ką kalbėjome praėjusį kartą. Todėl priminsime: kalbėjome apie jėzuitų įtaką ir vaidmenį senajame Vilniaus universitete. Tiesa, tas pašnekesys kai kam galėjo atrodyti ir kiek vienpusis, nes daugiausia dėmesio skyrėme matematikai. Tai ir suprantama, juk ji – „mokslų karalienė“. Vis dėlto būtų korektiška šį nuokrypį ištaisyti, kol dar galima. Prisiminkime bent kai kuriuos žymiausius XVII a. Vilniaus universiteto mokslinius laimėjimus.