Lietuvos piliečiai: nejau amžini tarnai?
Vincentas Jasiulevičius, valdymo sistemų specialistas
Lietuvą iš ilgalaikio anarchinio valdymo orbitos gali išvesti tik visuotinis piliečių, vietos bendruomenių atsibudimas, pažangių žmonių aktyvi švietėjiška veikla, bendruomenių ir kiekvieno piliečio sąmoningumas, ryžtas pareigingai ir atsakingai atlikti pilietišką darbdavio pareigą...
Lietuvos gyventojas, norintis padoriau gyventi, turi domėtis šalies gyvenimu ir rasti laiko dalyvauti Lietuvos bendruomenės veikloje. Dejavimas, kad blogai dirba mūsų atstovai Seime, savivaldybių tarybose, sakymas „ką jiems padarysi“ iki šiol dar niekur nenuvedė ir nenuves ateityje. Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, „pasyvumas, niekada nebuvo priimtinas, o šiandien jis vis labiau virsta kalte. Niekam nedera likti neveikliam.“ Tad kiekvienas paklauskime savęs – ką aš padariau asmeniškai ir kartu su savo bendruomene, kad taip nebūtų? Tik vienybėje slypi jėga, įveikianti blogybes.
Reikia vienyti bendruomenes
Kad Seime, Vyriausybėje, žinybose, savivaldybėse atsirastų politinės valios svarbiausias problemas spręsti paprastų žmonių naudai, tikro, o ne deklaratyvaus politikų darbštumo bei valingumo pirmiausia turėtų pareikalauti studentija, jaunimas, inteligentija, intelektualai, švietėjai, profsąjungų atstovai. O juos visada tvirtai paremtų didelę patirtį ir daug laiko turintys pensininkai.
Būtų tikslinga sukurti iš bendruomenių deleguotų atstovų Lietuvos bendruomenių koordinacinę tarybą. Ji keltų valstybei svarbiausius klausimus, kuriuos spręsti dažnai neturi valios Seimo ir Savivaldybių Tarybų nariai.
Rajonų, miestų, miestelių bei kaimų gyventojų bendruomenių tarybos, susikoordinavusios regionuose ir visoje Lietuvoje, gali pareikalauti, kad jų atstovai – „darbininkai“ – rastų valios priimti svarbiausius įstatymus, vykdytų parlamentinę priežiūrą, kaip vykdomi įstatymai, kaip dirba jiems atskaitingos tarnybos.
Jeigu gyventojai ir jų bendruomenės nesupras ir nesiims vykdyti politikų darbdavio pareigos, tuomet mes būsime amžini vargo kankiniai, taip pat mūsų vaikai ir vaikaičiai, o pagal šviesaus atminimo finansininko Romualdo Sikorskio posakį „veršiai“, o su „veršiais“ nesitariama – jie ganomi. Bendruomenės, kaip ir partijos turėtų būti remiamos valstybės.
Privalome rasti laiko
Norėdami pagerinti savo ir visos valstybės gyvenimą, privalome pradėti kiekvienas nuo savęs, užmiršti pasakymą „neturiu laiko – tegul kiti daro“, skirti bent šiek tiek savo laiko bendriems visų mūsų reikalams spręsti. Susivienijusios, veiklą veiksmingiau koordinuojančios Lietuvos pilietinės bendruomenės, visuomeninės organizacijos, studentų, profesinės sąjungos galėtų parengti bendrų tikslų bei svarbiausių spręstinų klausimų sąrašus, Piliečių bendruomenių koordinacinė taryba Seimui įteiktų kaip peticijas. Piliečių bendruomenės turėtų reikalauti iš savo rinkiminėse apygardose išrinktųjų atstovų Seime, savivaldybėse tinkamo pareigų atlikimo, atsakomybės, o Seimo rinkimuose keltų į kandidatus gerai žinomus nepartinius vietinius (ne atvykėlius) žmones. Prieš rinkimus bendruomenių tarybos, pasikvietę ekspertus, privalėtų gerai išnagrinėti kandidatų biografijas, jų nuveiktus darbus, partijų programas, dalyvauti vietos debatuose. Tokia pati sistema, patobulinus Savivaldos rinkimų įstatymą, būtų veiksminga ir rinkimų į savivaldybes metu. Privertus dar šios kadencijos „darbininkus“ pataisyti kelis svarbiausius įstatymus, bei kontroliuojant jų vykdymą, atsirastų 9–13 mlrd. litų biudžete studentų stipendijoms, mokytojų atlyginimams. Tai užtikrintų pensininkams oresnį pragyvenimo lygį, sveikatą.
Nebalsuojančius reikėtų bausti
Garbingi, nešališki ekspertai galėtų atlikti partijų rinkiminių programų ekspertizes, viešai paskelbti išvadas žiniasklaidoje, viešai diskutuoti rinkėjų susitikimuose su kandidatais į Seimą, savivaldos organus. Tada rinkėjai nekalbėtų, kad „nėra iš ko rinktis“. Dabar rinkimuose dalyvauja tik apie 40 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Lietuvos piliečiams, nesuvokiantiems ir neturintiems laiko atlikti tą svarbią rinkėjo-darbdavio pareigą, reikėtų taikyti simboliškas baudas pagal Italijos pavyzdį.
Ne tik dainuoti ir šokti
Bendruomenių tarybos privalo rasti laiko ne tik dainuoti, šokti, bet ir aktyviai dalyvauti, atlikti politikų darbdavio pareigą, koordinuoti savo veiklą, o bendruomenių ir kitų visuomeninių organizacijų vadovams – paminti vadukų ambicijas, nesiekti vien tik egoistinių asmeninių tikslų, sakant „kokia man nauda iš to“.
Nieko nedarant, išrinktieji ir toliau „ganys“ kaip „veršius“ savo darbdavius-rinkėjus, kurdami gerovę tik sau – klanams, oligarchinėms grupuotėms. Vidurinysis sluoksnis, 70–80 proc. Lietuvos gyventojų, gyvena ir gyvens nepritekliuose, skurde. Toks gyventojų prisitaikymas – kiekvienam atskirai spręsti problemas, duoti ir imti kyšius, siekti tik egoistinių asmeninių tikslų, nedalyvavimas bendruomenių veikloje, bendravalstybinių klausimų sprendime – pasmerkia ilgam varganam gyvenimui kelias žmonių kartas. O gal gerovė Lietuvoje bus sukurta ir be mūsų, šios kartos žmonių, pastangų?
Norėdami pagerinti savo, visų piliečių ir valstybės gyvenimą, privalome pradėti kiekvienas nuo savęs, užmiršti pasakymą „neturiu laiko – tegul kiti daro“, skirti bent šiek tiek savo laiko bendriems visų mūsų reikalams spręsti.
