Skelbimai 2008/10/23
LIETUVOS MOKSLININKAI SKATINAMI RENGTI TARPTAUTINIUS PROJEKTUS
Kad Lietuvos mokslininkai aktyviau rengtų paraiškas pagal tarptautines mokslo programas ir dažniau imtųsi projektų koordinatoriaus vaidmens, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros specialistai inicijavo tarptautinių paraiškų rengimo išlaidų kompensavimo tvarką.
Ši tvarka numato, kad Lietuvos dalyviams COST (Europos bendradarbiavimo mokslinių ir techninių tyrimų srityje programa), EUREKA (Europos tyrimų, bendradarbiavimo ir plėtros programa), EUROSTARS (Europos mažoms ir vidutinėms įmonėms skirta programa), BONUS (Baltijos jūros mokslinių tyrimų programa), 7BP (Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa) programose bus kompensuojamos paraiškų rengimo išlaidos.
Pastebėta, kad mokslininkai dažnai susiduria su lėšų stygiaus problema konkurencingam mokslo projektui parengti, kuris galėtų laimėti europinį konkursą ir būti finansuojamas Europos Komisijos, tarptautinių ar nacionalinių agentūrų, atsakingų už minėtąsias programas. Todėl iš valstybės biudžeto lėšų numatyta kompensuoti paraiškų rengėjų autorinio honoraro ir komandiruočių išlaidas, ypač reikalingas paraiškoms rengti.
Tikimąsi, kad šis skatinimo dalyvauti tarptautinėse mokslo ir technologijų plėtros programose mechanizmas bus veiksmingas. Rengdami projektą dalyviai galės nuvykti į jiems reikalingus susitikimus su tarptautiniais partneriais, apmokėti į projekto darbo grupes įtrauktų vykdytojų darbą.
Valstybės dėmesys tarptautiniams mokslo projektams – ypač svarbus, kadangi dalyvaudami juose šalies mokslininkai pagilina kompetenciją, užmezga naudingų ryšių, pasiekia geresnių rezultatų ar net pelno tarptautinį pripažinimą. Daugiau informacijos žr. tinklalapyje www.tpa.lt.
Jurga Trotienė
Lietuvoje bus įsteigti penki nauji dideli valstybės mokslo centrai
Lietuvoje bus įkurti penki nauji stambūs valstybės mokslo institutai. Tai Gyvybės mokslų centras, Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras, Fizinių ir technologijų mokslų centras bei Agrarinių ir miškų mokslų centras.
Pagal Vyriausybės patvirtintą Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tinklo pertvarkos planą dabar veikiantys mokslo institutai bus sujungti su universitetais arba integruoti į didelius valstybės mokslo institutus.
Gyvybės mokslų centro pagrindą Santaros slėnyje Vilniuje sudarys Biochemijos ir Biotechnologijos institutai. Į Inovatyvios medicinos centrą integruosis VU Imunologijos institutas bei VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas. Gamtos tyrimų centro pamatu taps Botanikos instituto, Geologijos ir geografijos instituto bei VU Ekologijos instituto pajėgos. Fizinių ir technologijų mokslų centras Saulėtekio slėnyje Vilniuje apims mokslo potencialą, kuris suburtas Chemijos, Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutuose. Agrarinių ir miškų mokslų centras Nemuno slėnyje Kaune sujungs Lietuvos miškų, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos žemdirbystės institutų pajėgas.
Visi šie centrai įsikurs mokslo, studijų ir verslo slėniuose bei naudosis bendra atviros prieigos moksline infrastruktūra kartu su šalia esančiais universitetais.
„Pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį priimtas strateginis dokumentas, kuriame suplanuota konkreti mokslo institutų integracija, jungiant juos į daug stambesnius valstybės mokslo institutus ar integruojant į universitetus, todėl šį nutarimą galima vadinti istoriniu“, – teigė Švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė.
Taip pat nutarta atlikti galimybių studijas dėl poreikio įkurti Energetinio saugumo centrą, steigti Informatikos ir informacinių technologijų mokslo centrą bei dėl Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institucijų sistemos konsolidavimo ir plėtros.
Pertvarkos plano tikslas – sudaryti prielaidas naujoms mokslo ˛inioms kurti, suvienijant turimus žmogiškuosius ir materialinius valstybės mokslinių tyrimų įstaigų išteklius bei veiksmingiausiu būdu panaudojant ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtrai.
Planas parengtas kaip Lietuvos inovacijų infrastruktūros pertvarkos pagrindas. Juo taip pat siekiama atnaujinti viešąjį mokslinių tyrimų potencialą, sudaryti sąlygas jo efektyvesnei sąveikai su studijomis bei verslu ir stiprinti Lietuvos mokslinių tyrimų institucijų tarptautinį konkurencingumą.
Atsižvelgdama į pasaulines mokslinių tyrimų plėtros tendencijas, ateities mokslo iššūkius bei Lietuvos ir užsienio ekspertų ir mokslininkų siūlymus, valstybės mokslinių tyrimų įstaigų pertvarkos planą parengė ir administruoja Švietimo ir mokslo ministerija.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas skelbia konkursą šiai pareigybei užimti:
FIZINIŲ, BIOMEDICINOS IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SRITYSES
tatybinių medžiagų katedra – profesoriaus (0,5 etato 1 vieta)
Smulkesnė informacija pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto tinklapyje adresu www.vgtu.lt
Dokumentai priimami nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d. Personalo direkcijoje, Saulėtekio al. 11 (Saulėtekio rūmai, centrinis korpusas, 501 kab.), tel. (8 ~ 5) 274 5009.
Rektorius
Netekome Leonardos Jekentaitės-Kuzmickienės
Eidama 63-uosius metus po sunkios ligos mirė humanitarinių mokslų daktarė Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė, filosofo prof. Broniaus Kuzmicko, pirmojo Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko, pasiūliusio ir šio laikraščio pavadinimą, žmona.
Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė buvo Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė (2001 m.), Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, dėsčiusi filosofijos įvadą, estetiką, tyrinėjusi šiuolaikinės estetikos transformacijas ir moteriškąjį vertybių aspektą. 11 metų dirbo Lietuvos televizijos diktore.
L. Jekentaitė gimė 1946 m. Vilniuje. 1969 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto biofizikos specialybę. 1977 m. apsigynė filosofijos daktaro disertaciją Žmogaus problema amerikiečių neofroidizme. Išleido monografiją Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė, vadovėlius Etika (9–10 kl.), Žmogus tarp žmonių, paskelbė daug publikacijų.
Taip pat filosofė dalyvavo tarptautiniame judėjime Filosofija su vaikais. Paskelbė daug straipsnių etikos, estetikos, filosofinės antropologijos, feminizmo ir kt. klausimais. Yra išvertusi pirmąsias mokomąsias knygas iš anglų kalbos.
Netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.
„Mokslo Lietuvos“ redakcija
