„Baltoji banga“ siekia aukštesnės Lietuvos verslo kultūros

Baltosios bangos asociacijos renginys spalio 2 d. įvyko Trakuose asociacijos narės UAB AJ Šokoladas patalpose (bendrovės savininkas ir vadovas Algimantas Jablonskas). Naujai išrinkta Baltosios Bangos asociacijos tarybos pirmininkė, asociacijos Investors Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė Baltosios bangos pažymėjimus įteikė naujiems asociacijos nariams UAB Omniteksas, Publicum Group ir UAB Švykai.

Toliau prie šokolado ir kavos puodelio vyko diskusija apie Baltosios bangos įgyvendinamas skaidraus verslo iniciatyvas, verslo skaidrumą Lietuvoje, Baltosios bangos ženklo naudojimo sąlygas ir kitus dalykus.

Baltoji banga – tai pilietinė akcija, ilgalaikis socialinis projektas, kuriuo skatinamas skaidrus verslas Lietuvoje atsisakant ydingo kai kurių darbdavių įpročio dalį atlyginimo savo darbuotojams mokėti „vokeliuose“. Projekte dalyvaujančios įmonės įgyja teisę Baltosios bangos ženklu žymėti savo gaminius, teikiamas paslaugas ir komunikacijos dokumentus – reklaminius tekstus, blankus, sąskaitas ir kt. Taip viešai visuomenėje skelbiama žinia, kad įmonė verslą vykdo pagal moralinių vertybių kriterijus, skaidriai ir sąžiningai.

Projektas pradėtas 2007 m. gegužės mėn., o idėją šiam projektui davė pagarsėjęs incidentas Krekenavos agrofirmoje. Mėsos sūdytoja Dalia Budrevičienė darbuotojų susitikime su vienu agrofirmos savininkų paklausė, kodėl dalis darbo užmokesčio jai ir kitiems darbuotojams mokama „vokeliuose“? D. Budrevičienė 2006 m. buvo atleista iš darbo, priversta ilgai bylinėtis su jos paslaugų atsisakiusios agrofirmos vadovais.

Pažymėsime, kad buvę D. Budrevičienės bendradarbiai nepalaikė šio jos žingsnio. Principingumas ir sąžiningumas nebuvo šios agrofirmos darbuotojų siekis. Moteris buvo laikoma išsišokėle. Į viešumą iškėlusi negerus dalykus tarsi pažeidė įmonėje įprastą „tvarką“, taigi pakenkė daugumos interesams. Galima įsivaizduoti sąžiningai pasiryžusios gyventi darbuotojos būseną, kai net laimėjusi teismo bylas neteko nuolatinio pragyvenimo šaltinio ir sveikatos. Teisybės ieškotojams Lietuvoje yra ne geriausios sąlygos.

Priminsime, kad Baltosios bangos iniciatyvinė grupė Daliai Budrevičienei, pirmajai viešai prabilusiai apie atlyginimus „vokeliuose“, praėjusiais metais kaip kalėdinę dovaną skyrė 2400 litų.

Esame serganti visuomenė, o jei taip, tai reikia gydytis. Vargu ar projekto iniciatoriams tiktų gydytojų nuo šios ligos vardas. Veikiau tai pirmasis žingsnis, siekiant aukštesnės verslo kultūros – juk nuo kažko reikia pradėti. Pirmieji pradėjo asociacija Investors Forum, Pilietinės visuomenės institutas, Jungtinių Tautų vystymo programa, Transparency International Lietuvos skyrius, pilietinis junginys Dalios sąskaita, Lietuvos verslo paramos agentūra. Per pusantrų metų spėta pritraukti strateginių partnerių – RIMI Lietuva, Lifosa, TEO LT, Danisco Sugar ir 34 įmones dalyves. Tiek jų buvo spalio 2 dieną. Naudodamos Baltosios bangos ženklą jos įneša savo indėlį į Lietuvos verslo kultūros ugdymą.

Apmaudu, kad į kvietimą dalyvauti Baltosios bangos asociacijos renginyje Trakuose iš Vilniaus atsiliepė tik viena žurnalistė, nors organizatoriai pasirūpino autobusiuku. (Šių eilučių autorius prie renginio dalyvių prisidėjo pačiuose Trakuose.) Jau įprasta, kad geros iniciatyvos, teigiami gyvenimo pavyzdžiai nėra dabartinės mūsų žiniasklaidos dėmesio centre. Jeigu būtų pranešta, kad išvykoje bus demaskuoti darbdaviai, mokantys atlyginimus „vokeliuose“, veikiausiai būtų sugužėję dešimtys plunksnos brolių ir sesių. Buvo proga apie tai padiskutuoti su projekto dalyviais ir žurnalistu Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektoriumi Romu Sakadolskiu, kuris šį kartą atstovavo projekto Baltoji banga iniciatoriams kaip pilietinio junginio Dalios sąskaita tarybos pirmininkas.

Projektas Baltoji banga tęsis iki š. m. gruodžio 31 dienos. Atsižvelgiant į rezultatus ir reikalingumą, jis gali būti ir pratęstas.

Gediminas Zemlickas