„PROBLEMOMS“ – 40 METŲ

Prieš 40 metų pasirodė pirmasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto periodinio leidinio Problemos numeris. To meto Lietuvos intelektualiniame gyvenime tai buvo reikšmingas įvykis, sulaukęs ne tik mokslinės, bet ir skaitančiosios visuomenės didelio susidomėjimo. Tačiau netrukus jis tapo prieštaringų vertinimų objektu ir netgi iškilo grėsmė jo egzistavimui. Šie viešieji procesai atliepė sovietinio režimo politines ir ideologines ypatybes. Pastaraisiais metais Problemos vėl atkreipė daugelio kitų mokslo sričių atstovų, leidėjų ir administratorių žvilgsnius į save tada, kai 2005 m. žurnalas – pirmasis iš socialinių ir humanitarinių mokslų – buvo įrašytas į ISI duomenų bazę. Tiek Problemų, tiek apskritai mokslinės periodikos leidyba yra svarbus mokslo raidos rodiklis, operatyviai pateikiantis naujausių tyrimų rezultatus ir kartu skatinantis tolesnę jų plėtotę. Kita vertus, periodinis filosofijos leidinys turi kur kas platesnę reikšmę, nes kuria dvasinę visuomeninio gyvenimo terpę, kelia kultūros lygį, ugdo tolerantiškumą, žadina argumentuotas ir korektiškas viešąsias diskusijas ir padeda sėkmingiau spręsti bendras problemas.

Problemos radosi 1968 m. reorganizavus nuo 1960 m. leistą Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų Filosofija seriją (išėjo 8 tomai) į dviejų numerių per metus prenumeruojamą įvairių filosofijos disciplinų mokslinį žurnalą (beje, Problemos šiuo metu irgi prenumeruojamos). Per savo egzistavimą žurnalas keturis kartus keitė formatą ir viršelį, bet turiniu ir pobūdžiu liko ištikimas pradinei nuostatai – būti solidus periodinis filosofijos leidinys.

Steigiant žurnalą iniciatoriams (J. Barzdaičiui, B. Genzeliui, E. Meškauskui, R. Plečkaičiui ir kt.) teko įveikti nemažus organizacinius sunkumus ir ideologinius barjerus. Reorganizacija pavyko. 1989 m. liepos 8 d. savaitraštis Literatūra ir menas, pažymėdamas leidinio dvidešimtmetį interviu su tuometiniu vyr. redaktoriumi A. Lozuraičiu, Problemas pavadino „Lietuvos filosofų gyvasties ženklu“. Iš tikrųjų žurnalas tapo Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbančių filosofijos dėstytojų intelektualinės traukos centru ir daug prisidėjo prie intensyvesnio nei anksčiau filosofinės minties plėtojimo ir nedogmatiško mąstymo kultūros ugdymo šalyje. Žurnale buvo išspausdinti kūrybingiausiai filosofijoje besireiškusių ir dabar besireiškiančių autorių straipsniai, kurie vienais ar kitais aspektais praplėtė Lietuvos filosofijos horizontus, o Problemų steigėjai, redaktoriai ir autoriai (B. Genzelis, J. Minkevičius, R. Ozolas, B. Kuzmickas, A. Juozaitis, E. Nekrašas, R. Pavilionis, A. Nesavas, V. Radžvilas ir kt.) tapo iniciatoriai bei aktyviausi dalyviai naujų socialinių procesų, atvedusių Lietuvą į nepriklausomos raidos tarpsnį.

Nemažas Problemų nuopelnas yra tas, kad sovietmečiu, oficialios vienpusiškos ideologijos viešpatavimo sąlygomis, buvo stengtasi bent kukliai, „nekaltomis“ ištraukomis supažindinti skaitytoją su naujausiais Vakarų filosofų darbais. Tuo tikslu leidinyje atsirado publikacijų skyrius, kuriame pasirodė H. Bergsono, M. Schelerio, K. Jasperso, M. Merleau-Ponty, F. Boaso, P. L. Bergerio, T. Luckmanno, A. Schutzo, P. Feyerabendo, J. Rawlso, A. Toynbee, K. R. Popperio, P. Ricoeuro ir kitų žymių XX a. mąstytojų straipsnių ar veikalų ištraukų vertimai.

Tačiau tai, kad Problemos nežengė koja kojon su politiniu režimu, negalėjo likti nepastebėta ideologinių dogmatikų, kurie partinėje spaudoje ėmė kaltinti žurnalą klasinio požiūrio ignoravimu, buržuazinės filosofijos gynimu, religijos reabilitavimu ir kitomis panašiomis „nuodėmėmis“. Iškilo grėsmė leidinio egzistavimui. Mat Sovietų Sąjungoje respublikos įstatymiškai neturėjo teisės leisti filosofijos žurnalą, tad susidoroti buvo visai nesunku. Padėtį komplikavo ir tai, kad į kovą pakilo ne tik vietiniai „pilkieji kardinolai“, bet ir prievaizdai Maskvoje, pastebėję Problemas, įrašytas į tarptautinę duomenų bazę The Philosopher‘s Index, produced by Philosopher‘s Information Center. Taip pat žurnalo redkolegijos narys J. Minkevičius, vykdamas į Pasaulinius filosofų kongresus, visada nuveždavo ir Problemas, kurios patekdavo į parodą, greta kitų pasaulyje leidžiamų filosofijos žurnalų. Šitaip užsimezgė ryšiai su kitų šalių filosofais ir jų leidiniais, išlikę iki šių dienų. Visi šie dalykai režimo sargams buvo įtartini ir nepageidautini. Buvo atleistas iš vyr. redaktoriaus pareigų prof. J. Barzdaitis. Bet ir to nepakako. Iškilo grėsmė, kad leidinys bus uždarytas. Išeitis surasta tariamai atsisakius žurnalo versijos, ir 10 metų, nuo 26 iki 45 numerio, Problemos formaliai buvo leid˛iamos kaip teminiai rinkiniai.

Atkūrus nepriklausomybę, iš pradžių iškilo nemaža organizacinių, materialinių ir techninių leidybos sunkumų, kurie kelerius metus trikdė sistemingą žurnalo pasirodymą. Laimei, kliūtys pamažu buvo įveiktos, ir Problemos įgavo naują kvėpavimą. Kartu išsaugotos gerosios tradicijos, iš kurių pažymėtinas kūrybinis bendradarbiavimas tiek su kitų šalių filosofais, tiek su įvairių mokslų (gamtos, socialinių ar humanitarinių) atstovais. Pagrindinė žurnalo redakcijos veiklos kryptis – tai darbas su jaunais, perspektyviais autoriais, jų mokslinio aktyvumo skatinimas. Kita vertus, redakcija siekia palaikyti ryšį su skirtingų kartų – vietinių ir išeivijos – filosofais, veržlumą jungdama su patirtimi. Kaip akivaizdžią tos tendencijos apraišką galima paminėti tą faktą, kad leidinyje buvo publikuoti pasitraukusių iš gyvenimo filosofų K. Rickevičiūtės, J. Girniaus, J. Griniaus, J. Repšio, E. Meškausko, V. Sezemano bičiulio N. Hartmanno ir kitų iškilių asmenybių laiškai, kurie konkrečiomis detalėmis iliustruoja socialinę ankstesnių laikų atmosferą, atveria ne vieną kūrėjų asmenybės bruožą, jų kasdienę buitį ir pateikia medžiagos lietuviškos filosofijos istorijos tyrėjams.

Lietuvos valstybės įsijungimas į euroatlantines struktūras, pribrendusi mokslo institucijų reforma iškėlė poreikį ir mūsų filosofams su savo leidiniais integruotis į Europos ir pasaulio kontekstą. Tam tikri žingsniai šia kryptimi jau žengti. Problemose spausdinami ne tik vietinių, bet ir kaimyninių šalių Estijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Baltarusijos, taip pat JAV, Turkijos filosofų darbai tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Žinoma, svarbiausias uždavinys yra plėtoti filosofinę mintį lietuvių kalba, kelti ir gvildenti praktiniu ir teoriniu atžvilgiu aktualias problemas, turtinti ir kurti naują lietuvišką filosofijos terminiją. Vaisingai šiuo požiūriu darbuojasi mūsų autoriai A. Šliogeris, M. P. Šaulauskas, J. Baranova, S. Jankauskas, Z. Norkus, E. Nekrašas, R. Plečkaitis, A. Sverdiolas, T. Sodeika ir kt. Kita vertus, svarbu, kad mūsų filosofų darbai būtų žinomi ir svetur. Todėl Problemose pasirodo ir lietuvių autorių straipsnių anglų kalba.

Gerą leidinio publikacijų kokybę lemia kruopštus kasdieninis darbas su autoriais ir jų pateiktais tekstais. Šiuo atžvilgiu ypač didelė atsakomybė tenka straipsnių recenzentams. Tačiau mažoje valstybėje nelengva rasti kompetentingų ekspertų, kad jie operatyviai įvertintų įvairios tematikos tekstus. Šiam darbui sistemingai pasikviesti užsienio specialistų sunkina lėšų stygius. Valstybė finansuoja tik dalį materialinių leidybos kaštų, o trūkstamas turi padengti pati leidžianti mokslo institucija. Filosofams, kaip teoretikams, sunku surasti suinteresuotų privačių rėmėjų.

2007 m. sukako 500 metų nuo profesionaliosios filosofijos studijų atsiradimo Lietuvoje.

Puoselėjant filosofinę mintį mūsų krašte reikšmingą vaidmenį atliko ir periodiniai leidiniai. XX a. pirmoje pusėje ėjo žurnalai Draugija, Logos, Kosmos. Sovietinei okupacijai nutraukus jų leidimą, filosofinės paskirties periodika atgaivinta tik septintajame dešimtmetyje. Nors politinės aplinkybės buvo nepalankios laisvai kūrybinei minčiai gyvuoti, Problemos ir tuo sunkmečiu vis tik paliko didžiulį pėdsaką Lietuvos filosofijos istorijoje. Dabartyje tęsiant šias tradicijas Problemų laukia dar didesni darbai.

Prof. Česlovas Kalenda