Netekome prof. Vydos Kęsgailaitės-Ragulskienės
Vydos tėvų Leono Kęsgailos-Kenstavičiaus (1895–1979) ir Stefanijos Stanevičiūtės-Kęsgailienės (1899–1984) gimtosios sodybos Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Dapšių kaime buvo kaimynystėje. Vydos tėvas buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas. Demobilizavęsis 1941–1945 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune direktoriumi. Už sąžiningą patriotinį Hipokrato priesaikos vykdymą buvo bendradarbio gydytojo įskųstas ir dėl to nuo 1945 m. pradžios iki 1957 m. patyrė lagerių kalinio ir tremtinio dalią.
Jo dukra Vyda Kęsgailaitė, nors buvo perspektyvi pianistė, negalėjo tęsti mokslo Vilniaus konservatorijoje, nes buvo politinio kalinio ir tremtinio duktė. Pavyko kitu atžvilgiu, nes ją ėmė globoti ir sudarė sąlygas mokytis KPI šviesaus atminimo šios aukštosios mokyklos profesorius Vytautas Mošinskis.
Vyda 1942 m. baigė Kauno V. Kudirkos pradžios mokyklą, o 1949 m. aukso medaliu – Kauno 3-iąją mergaičių gimnaziją. 1955 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos institutą (KPI), kartu 1954 m. – J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar – konservatorija). Po 1955 m. dirbo pramonėje, politechnikume, nuo 1958 m. – LMA Energetikos institute, ENIMS institute, o nuo 1967 iki 1993 m. – KPI.
1965 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1973 m. – mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. 1977 m. jai suteiktas profesorės vardas.
Vyda vykdė tyrimus netiesinių dinaminių, daugiausia vibrosmūginių sistemų srityje. Čia ji atskleidė naujus reiškinius, sukūrė tyrimų metodikas bei naujais principais veikiančių sistemų sudarymo pagrindus. Taikomuosius tyrimus atliko su bendradarbiais. Sukurti išradimai, nauji įrenginiai bei jų projektavimo metodai.
Vyda yra 6 mokslinių monografijų, per 250 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 80 išradimų autorė ir bendraautorė. V. Ragulskienės monografija Vibrosmūginės sistemos (1974 m.) rado ypač platų atgarsį specialistų aplinkoje. Už mokslinės veiklos rezultatus apdovanota 1983 m. Valstybine premija, parodų diplomais ir medaliais.
Vyda Ragulskienė, jau būdama profesore rentininke, be mokslinių tyrimų daug laiko skyrė patriotinei veiklai. Iš anglų kalbos išvertė istoriko Ch. L. T. Pičelio knygą Žemaitija, sukėlusią didelį susidomėjimą. Šios knygos dvi laidos buvo išleistos palyginti dideliais tiražais.
Nemažai laiko Vyda skyrė Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, atminimo įamžinimui, taip pat rengiant daugiatomę enciklopediją Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m. V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė.
Daug laiko Vyda skyrė rengiamai spaudai jos kraštotyrinio pobūdžio knygai, kuri skirta tėviškei – Dapšių kaimui, jos pačios bei jos šeimos kai kuriems gyvenimo momentams bei mokslinei veiklai. Dapšių kaimas buvo lietuvybės atgimimo židinys, išauginęs daug šviesuolių. Iš čia yra kilęs įžymus lietuvis žemaitis mokslininkas, artilerijos mokslo kūrėjas ir daugiapakopių raketų pionierius Kazimieras Semenavičius. Dabar buvus Semenavičių sodybą liudija tik likę pastatų pamatų akmenys. Visa tai atsispindi kol kas tik knygos rankraštyje.
Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė sukūrė darnią šeimą. Jos vyras ir abu sūnūs yra mokslo darbuotojai, o vaikaičiai – moksleiviai. Ji buvo aukštos moralės, tauri, sąžininga, puiki ir mylima Žmona, Motina, Močiutė. Visiems jos labai trūksta. Liekame ištikimi jos idealams.
Artimieji
