MOKSLASplius.lt

Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? (3)

Pradžia Nr. 5


Dvigubasis kryžius Lietuvos heraldikojeSu Violeta Rutkauskiene tęsiame pašnekesį apie dvigubąjį kryžių Lietuvos ir pasaulio istorijoje. Šiai temai buvo skirtas JAV gyvenančios lietuvės pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris 2008 m. pabaigoje vyko Čikagos priemiestyje Lemonte.

Prisiminkime kunigaikštį Drakulą

Gilinantis klausimų tik daugėja. Kodėl nuo Šv. Jurgio ordino „atskilęs“ Slibino ordinas (Order of the Dragon, o gal teisingiau būtų vadinti lotyniškai – Societas Draconistrarum arba Societas Drakonis), bent jau sprendžiant iš pavadinimo, skirtas slibinui ar drakonui, t. y. blogio jėgas simbolizuojančiai pabaisai? Tarsi koks viduramžių satanizmo pasireiškimas.


Atkreipkime dėmesį į virš slibino iškeltą dvigubąjį kryžių, kuris simbolizavo Dievo pergalę prieš šėtoną, gėrio pergalę prieš blogį. Tuo laiku tokia tradicija buvo visoje Europoje, ne tik Vengrijoje. Istorija su slibinu ir dvigubuoju kryžiumi taip pat turi senas tradicijas. Pasakojama, kad tą Tikrąjį Elenos atrastąjį kryžių iš Jeruzalės buvo pagrobę persų kariai, o Bizantijos imperatorius Heraklius (Heraclius) 629 m. jį atkovojo ir grąžino į Jeruzalę. Nuo tų laikų Kryžiaus pagerbimas, jo išaukštinimas tapo svarbia bažnytinės liturgijos dalimi. Slibinas čia dar simbolizuoja ir šėtoną, ir priešą.

Su Slibino ordino atsiradimu paplinta ir nauja dvigubojo kryžiaus forma – kryžius kryžiuje. Liepsnojančiame geltoname kryžiuje (heraldikoje tokios formos kryžius vadinamas Šv. Jurgio kryžiumi) – raudonas keturių galų kryžius, tapęs oficialia Slibino ordino emblema. Šventasis Jurgis išlieka globėju ir naujajame ordine. Tuo laiku Slibino ordino įkūrėjas turėjo daug rūpesčių dėl vidaus ir išorės priešų, jo valdžia Vengrijoje išsilaikė tik kelių jam ištikimų didikų dėka. Vengriją puolė turkai. Ordinas buvo skirtas suvienyti Zigmanto Liuksemburgiečio šalininkus siekiant apsiginti nuo asmeninių priešų, jo valstybę puolančių, taip pat atsilaikyti prieš krikščionybės priešus. Į Slibino ordino riterių draugiją buvo įtraukti Jogaila, Vytautas Didysis, Čekijos karalius Vaclovas, Aragono ir Neapolio karalius Alfonsas, Austrijos kunigaikštis Ernestas, Danijos karalius Kristupas III ir daugelis kitų. Manoma, kad ordino gyvavimo laikotarpiu jam iš viso priklausė apie 240 narių. Tačiau tik 24 sudarė branduolį. Kas jie tokie, galutinai nėra žinoma. Turiu duomenų, kad visų 24 svarbiausių Slibino ordino riterių sąrašas yra išlikęs vieno Danijos vienuolyno sienoje.

Su Slibino ordinu man sekėsi. Pavyko surinkti retos ir labai įdomios medžiagos: unikalių piešinių, fotografijų ir kitokios iliustracinės medžiagos iš Vengrijos, Vokietijos, Austrijos archyvų ir iš tų šalių muziejų. Iš viso to, kas pasakyta apie Slibino ordiną, matyti, kad tai ne pasakos.


Teko skaityti Jūsų publikacijas, skirtas vienai labai prieštaringai istorinei asmenybei.


Mintyje tikriausiai turite legendinio Drakulos tėvą ir patį Drakulą? Istorijoje tai išties labai išgarsėjusi figūra, su Rumunija susijusios giminės atstovas, kurio tėvas Vladas II Drakul – Slibino ordino riteris nuo 1431 metų. Drakulai neužtarnautą kraujasiurbio vampyro reputaciją užtikrino airių rašytojas Bramas Stokeris, parašęs romaną Drakula. Toliau jau Holivudas savo filmuose ir kiti romanistai šį personažą išpopuliarino visame pasaulyje. Ką iš tikrųjų žinome apie istorinį asmenį Drakulą? Transilvanijos princas Vladas III Drakula (1431–1476) išties buvo prieštaringa ir spalvinga asmenybė, suvienijusi savo šalį kovai su Osmanų imperija, tapusį rumunų tautos didvyriu ir pasididžiavimu. Gimė Valakijos kunigaikščio Vlado II Drakul, taip vadinto dėl priklausymo Slibino ordinui, šeimoje. Drakulos turėjo slaptą ženklą, žetoną – slibiną su dvigubuoju kryžiumi. Ieškodamas paramos Valakijos sostui susigrąžinti, Vladas II Drakul, sulietuvinus – Drakula, mėgino gauti paramos iš Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto. Slapta apleidęs Vengrijos karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio dvarą 1423 m. išvyko pas Jogailą į Krokuvą, bet prie Lenkijos sienos buvo sulaikytas ir grąžintas atgal. Vis dėlto kaip ištikimas Vengrijos karaliaus dvariškis 1431 m. Niurnbergo pilyje Vokietijoje Vladas II buvo įšventintas į Slibino ordino (Order of the Dragon) draugijos riterius, gavo Ordino regalijas. Kaip Ordino narys Vladas II imtas vadinti Drakula ir tapo Transilvanijos vaivada, krašto gynybos organizatoriumi prieš osmanus. Savo atributikoje, leistose monetose, buities reikmenyse, pilių interjeruose naudojo slibino atvaizdus. Kaip ir kiti Ordino nariai, kiekvieną dieną privalėjo nešioti medalį su slibinu, virš kurio buvo iškeltas dvigubasis kryžius. Taip buvo pabrėžiamas įsipareigojimas kovoti su turkais ir kitais krikščionybės priešais. Vėliau slibino ženklas buvo pradėtas tapatinti su šėtonu, su kuriuo Ordino nariams ir buvo privalu kovoti. Jeigu ne kunigaikščiai Drakulos, šiandien vargiai ką bežinotume apie Slibino ordiną, taip pat labai įdomų ir reikšmingą Lietuvos istorijai ir heraldikai. Iš dalies ir man Drakula „padėjo“ atrasti daugiau istorijos faktų apie Slibino ordiną ir jo sąsajas su Lietuvos valdovais, jei tiksliau – rumunų istorikų parašyti darbai ir knygos apie garsųjį tautietį.