Iš triukšmų gausos jis pasirinko tylą
Profesoriaus habil. dr. Danieliaus Gužo ir Lietuvos akustikų sąjungos jubiliejai Vilniaus karininkų ramovėje buvo minimi tą pačią birželio 19-ąją. D. Gužui sukako 80, o Akustikų sąjungai – 20 metų. Vienas iš labai gražių sutapimų, kurio nereikėjo kaip nors pritempti, organizuoti ar kitaip režisuoti, nes tai natūrali sutaptis, organiška vienovė. Mat Danielius Gužas ir yra Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas per visus šios sąjungos gyvavimo metus.
Kaip daugelis dar gerai atsimename, Sąjūdžio bangos pakylėtas pradėjo banguoti ir Lietuvos mokslininkų gyvenimas, ligi tol bent iš paviršiaus atrodęs ramus ir išoriniams trikdžiams ne itin pasiduodantis. Užslėpto ir savyje brandinamo potencialo būseną ėmė keisti energijos proveržiai. Laiko dvasią geriausiai jaučiančių, iniciatyviausių ir visuomeniškai nusiteikusių mokslininkų terpėje kilo mintis steigti mokslininkų poziciją išreiškiantį ir juos buriantį laikraštį – taip išsirutuliojo Mokslo Lietuva, kurios pirmasis numeris pasirodė 1989 metais. Kiek vėliau, lapkričio mėn., vyko pirmasis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas, kurio metu buvo įkurta Lietuvos mokslininkų sąjunga. Tuo metu tai buvo labai veikli ir veiksminga visuomeninė organizacija, lėmusi daugelį to meto ir vėliau vykusių mokslo sistemos pertvarkos žingsnių. Paminėsime tik vieną: parengtą ir 1991 m. priimtą LR Mokslo ir studijų įstatymą, turėjusį didžiulės įtakos visam vėlesniam mokslo sistemos pertvarkos procesui.
Lietuvos akustikų sąjunga taip pat buvo įkurta 1989 m. kaip šalies mokslininkų, dirbančių virpesių ir garso tyrinėjimų srityje, išsilaisvinančios visuomeninės energijos išdava. Šios sąjungos prezidentu buvo išrinktas technikos mokslų kandidatas doc. Danielius Gužas. Tuo metu jis dirbo Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI, nuo 1992 m. – Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
Prisiminkime: tuo metu toli už Lietuvos ribų garsėjo Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) mokslo centras Vibrotechnika, tarptautinį autoritetą buvo pelnę ir šios aukštosios mokyklos ultragarsininkai. Ultragarso tyrinėjimų srityje taip pat reiškėsi Vilniaus universiteto fizikai. Virpesių srities autoritetų pakako: akademikai, profesoriai, mokslų daktarai, kurie vėliau buvo nostrifikuojami į habilituotus mokslo daktarus. Ir vis dėlto naujos Lietuvos akustikos sąjungos prezidentu buvo išrinktas būtent doc. Danielius Gužas. Nei aukščiausiais laipsniais, nei vardais neapdovanotas mokslininkas. Kodėl jis? Juk ne iš viršaus visažinančios vadovybės „nuleistas“, bet naujos garso teorijos srities atstovas, išsirinktas pačių šios srities mokslininkų. Tad kokios savybės ar asmenybės privalumai lėmė, kad būtent jam, doc. Danieliui Gužui, teko imtis šios reikšmingos visuomeninės naštos?
Vargu ar atsakymą rastume jo mokslinės ir tarnybinės biografijos šykščiose eilutėse. Vien pliki faktai dar neprabyla konkretaus žmogaus balsu, neperteikia intonacijos, abejonių ir apsisprendimo motyvų, kurie biografijose neatsispindi, o gyvenimo įvykiams ir reiškiniams gali turėti esmingos ir net lemiamos reikšmės. Ieškodami atsakymo įsiklausykime, ką sako jubiliato kolegos, bendradarbiai, buvę mokiniai ir disertantai, arčiau ir toliau nuo mums rūpimo asmens nutolę ir įvairiose veiklose besireiškiantys žmonės. Jubiliejinė retorika nėra tuščias oro drebinimas, veikiau nuo pelų atsijotų grūdų atranka.
Vargu ar atsakymą rastume jo mokslinės ir tarnybinės biografijos šykščiose eilutėse. Vien pliki faktai dar neprabyla konkretaus žmogaus balsu, neperteikia intonacijos, abejonių ir apsisprendimo motyvų, kurie biografijose neatsispindi, o gyvenimo įvykiams ir reiškiniams gali turėti esmingos ir net lemiamos reikšmės. Ieškodami atsakymo įsiklausykime, ką sako jubiliato kolegos, bendradarbiai, buvę mokiniai ir disertantai, arčiau ir toliau nuo mums rūpimo asmens nutolę ir įvairiose veiklose besireiškiantys žmonės. Jubiliejinė retorika nėra tuščias oro drebinimas, veikiau nuo pelų atsijotų grūdų atranka.
Tyla buvo tapusi jo drauge
Kai sako: po gulinčiu akmeniu vanduo neteka – tai ne apie Gužą. Šis žmogus visiškai nepateisina savo pavardės. Gužas – laibakojis baltasis gandras. Orus, lėtai laukais žirgliojantis. Danielius Gužas išoriškai visiškai neprimena šio didingo Lietuvos pievų paukščio. Vieną kartą užsuktas šis žmogus lyg tas amžinas varikliukas – nuolat judesyje, bėgsme, nešamas laiko vėjo. Oriems gužams, kuriuos taip knieti vadinti dėl gyvenimo būdo, o ne dėl pavardės, nediduko profesoriaus Danieliaus neatidėliotinų reikalų nešama povyza su neatskiriamu didžiuliu portfeliu, kartais gali kelti atlaidų geranorišką šypsnį. Taip galėtų atrodyti visad guvus elektronas, jeigu šmaikštus dailininkas pamėgintų jam suteikti žmogaus pavidalą.
Rokiškio krašto sūnus ne visada buvo toks linksmas ir netelpantis savyje. Buvo metas, kai tyla buvo tapusi jo geriausia drauge – mokėjimas neišsišokti, neužkliūti kam nereikia. Kai kuriems jo darboviečių poskyriams pati Gužo pavardė buvo nepageidautina kaip ir pats šios pavardės savininkas. Priežastį įvardysime vėliau, dabar pasakysime, kad tas kelis dešimtmečius užsitęsęs laikotarpis tegu ir gan tylus, bet buvo Gužo kaip mokslininko augimo metas.
Sveikintojai atvėrė ne vieną jubiliatui būdingą būdo bruožą, įvairiapusiškus gabumus, gebėjimą dirbti su žmonėmis, supratingumą ir jautrumą, mokėjimą gilintis į iškylančias problemas – iš viso to ir kyla asmenybės originalumas ir žavesys.
Rokiškio krašto sūnus ne visada buvo toks linksmas ir netelpantis savyje. Buvo metas, kai tyla buvo tapusi jo geriausia drauge – mokėjimas neišsišokti, neužkliūti kam nereikia. Kai kuriems jo darboviečių poskyriams pati Gužo pavardė buvo nepageidautina kaip ir pats šios pavardės savininkas. Priežastį įvardysime vėliau, dabar pasakysime, kad tas kelis dešimtmečius užsitęsęs laikotarpis tegu ir gan tylus, bet buvo Gužo kaip mokslininko augimo metas.
Sveikintojai atvėrė ne vieną jubiliatui būdingą būdo bruožą, įvairiapusiškus gabumus, gebėjimą dirbti su žmonėmis, supratingumą ir jautrumą, mokėjimą gilintis į iškylančias problemas – iš viso to ir kyla asmenybės originalumas ir žavesys.
Ne iš karto į virpesių pasaulį atėjo Danielius Gužas, bent jau ne tiesiu taikymu. Gimęs Sičiūnų kaime (Panemunio valsčius Rokiškio apskrityje) karo metais baigė tris klases Pandėlio progimnazijoje. Šešiolikmečiui gimtą Rokiškio kraštą teko ilgam palikti. Elektromonterio specialybės mokėsi Vilniaus amatų dvimetėje mokykloje, mokslus tęsė Vilniaus darbininkų jaunimo vidurinėje ir Klaipėdos vidurinėje vakarinėje mokyklose. Baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar universitetas) parengiamuosius kursus, įstojo į Akademiją ir 1954 m. įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.Buvo nukreiptas dirbti į Pasvalio mašinų traktorių stotį dirbtuvių vedėju, o traukė pedagoginis darbas. Būtent Rokiškyje ir prasidėjo D. Gužo pedagoginė veikla. Iš pradžių įsidarbino Rokiškio DOSAAF automobilių vairuotojų parengimo kursuose, kur vairuoti mokėsi nemažai mokytojų. Jie pastebėjo, kad D. Gužas turi pedagogo gyslelę, tad parviliojo į Rokiškio I-ąją vidurinę mokyklą praktikos darbų mokytoju – inžinieriui pritinkanti vieta. Paskui kelias vedė į Vilnių, kur teko dėstyti elektrifikacijos ir mechanizacijos disciplinas, be kitų darboviečių ir Vilniaus politechnikume.
1964–1967 m. mokėsi Maskvos Baumano aukštosios technikos mokyklos (dabar Maskvos valstybinis technikos universitetas) dieninėje aspirantūroje. Kartu antraeiles pareigas gavo šios aukštosios mokyklos moksliniame tyrimo sektoriuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, kur susidūrė su gamybinio triukšmo mažinimo reikalais. Taip Danieliaus Gužo likimas susiėjo su garsų tyrimo problematika.
1969 m. asistentu pradėjo dirbti VISI aplinkos ir darbų saugos mokymui, daugiau kaip du dešimtmečius atidavė VGTU tapusiai šiai inžinierius rengiančiai aukštajai mokyklai. Buvo vyr. dėstytojas, docentas. Jam teko ir atraeilės pareigos – VGTU mokslinio tyrimo sektoriuje buvo vyresnysis mokslinis bendradarbis. Šioje aukštojoje mokykloje parašė ir 1978 m. SSRS valstybinio statybos komiteto statybinės fizikos mokslo tyrimų institute apsigynė savo pirmąją (kandidatinę) disertaciją tema Dujų tiekimo sistemų elementų išspinduliuojamo triukšmo sumažinimo metodai.
Prisimindamas visą savo gyvenimą iki nepriklausomybės D. Gužas pripažįsta: taip, kolaboravome su tuomete valdžia. Visi, kurie liko gyvi, nežuvo su ginklu rankose kovodami prieš okupantą ar nebuvo ištremti, turėjo prisitaikyti prie esamų sąlygų,vadinasi, kolaboruoti. Bet širdyje daugelis tų žmonių saugojo Lietuvos vardą, brangino jį kaip didžiausią vertybę ir sugebėjo tą prislopintą meilę perduoti savo vaikams, mokiniams ir studentams. Sąjūdis parodė, kad užmaršties dulkės to vardo neužklojo.
1964–1967 m. mokėsi Maskvos Baumano aukštosios technikos mokyklos (dabar Maskvos valstybinis technikos universitetas) dieninėje aspirantūroje. Kartu antraeiles pareigas gavo šios aukštosios mokyklos moksliniame tyrimo sektoriuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, kur susidūrė su gamybinio triukšmo mažinimo reikalais. Taip Danieliaus Gužo likimas susiėjo su garsų tyrimo problematika.
1969 m. asistentu pradėjo dirbti VISI aplinkos ir darbų saugos mokymui, daugiau kaip du dešimtmečius atidavė VGTU tapusiai šiai inžinierius rengiančiai aukštajai mokyklai. Buvo vyr. dėstytojas, docentas. Jam teko ir atraeilės pareigos – VGTU mokslinio tyrimo sektoriuje buvo vyresnysis mokslinis bendradarbis. Šioje aukštojoje mokykloje parašė ir 1978 m. SSRS valstybinio statybos komiteto statybinės fizikos mokslo tyrimų institute apsigynė savo pirmąją (kandidatinę) disertaciją tema Dujų tiekimo sistemų elementų išspinduliuojamo triukšmo sumažinimo metodai.
Prisimindamas visą savo gyvenimą iki nepriklausomybės D. Gužas pripažįsta: taip, kolaboravome su tuomete valdžia. Visi, kurie liko gyvi, nežuvo su ginklu rankose kovodami prieš okupantą ar nebuvo ištremti, turėjo prisitaikyti prie esamų sąlygų,vadinasi, kolaboruoti. Bet širdyje daugelis tų žmonių saugojo Lietuvos vardą, brangino jį kaip didžiausią vertybę ir sugebėjo tą prislopintą meilę perduoti savo vaikams, mokiniams ir studentams. Sąjūdis parodė, kad užmaršties dulkės to vardo neužklojo.
