Lietuvos heraldikos rinkinys Bavarijos valstybinėje bibliotekoje

Gyvenimas ir darbas Lietuvoje Violetą RUTKAUSKIENĘ išmokė darbštumo, o gyvenimas su šeima JAV suteikė laisvo laiko, kurio gimtinėje nuo visų darbų kaip ir nelikdavo. Tikriausiai nėra nieko labiau varginančio už pernelyg ilgai užsitęsusį laisvalaikį, bet tai jau ne apie Violetą. Savo laisvą laiką ji skiria mielam užsiėmimui – tyrinėja ir gilinasi į Lietuvos heraldikos, vadinasi, ir istorijos dalykus. Kad tai ne šiaip pomėgio tenkinimas, bet ir visuomeniškai reikšmingas užsiėmimas, skaitytojai galėjo įsitikinti iš pokalbių su Violeta Rutkauskiene ciklo Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių (Mokslo Lietuva, pradžia Nr. 5).

Vos spėjome ciklą išspausdinti Violeta Rutkauskienė redakcijai pranešė apie naujus reikšmingus radinius. Apie juos glaustai šiame pašnekesyje.

Iš dalies „kalta“ Mokslo Lietuva – pokalbyje apie dvigubąjį kryžių ir slibiną kilo klausimas dėl šio kryžiaus naudojimo Vytauto heraldikoje. Mūsų istorijos tyrinėtojai linkę manyti Vytautą nenaudojus dvigubojo kryžiaus, o prof. Alfredas Bumblauskas savo Senosios Lietuvos istorijoje 1009–1795 rodo Vytauto herbą, naudotą Konstanco bažnytiniame suvažiavime. Keturių laukų herbe lietuviško raitelio skyde aiškiai matomas dvigubasis kryžius. Kilo idėja panagrinėti giliau. Juolab, kad prof. A. Bumblauskas Lietuvos istorijoje herbo iliustraciją panaudojo ne iš originalios XV a. Ulricho Richentalio kronikos, o tik iš jos F. Piekosinskio perpiešto nespalvoto Vytauto herbo atvaizdo.

Pamėginau rasti prieigą prie originalios spalvotos XV a. kronikos. Žinodama, kad XX a. yra leistos šios senos knygos faksimilės, pirmiausia jų ir ieškojau. Paaiškėjo, kad ir jas jau sunku gauti, todėl nutariau išbandyti interneto galimybes. Prireikė ne tiek jau daug pastangų – originalią 1483 m. Ulricho Richentalio spalvotą kroniką radau Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Taip pat gavau patvirtinimą, kad viename iš dviejųVytauto herbų, vaizduojamų U. Richentalio kronikoje, lietuviškas raitelis vaizduojamas su baltu skydu ir raudonu dvigubuoju kryžiumi. Apie tai jau kalbėjome ankstesnio pokalbio apie slibiną ir dvigubąjį kryžių dalyje. Vašingtono Kongreso bibliotekoje rastieji Vytauto ir Jogailos herbai taip pat jau buvo spausdinti š. m. Mokslo Lietuvos gegužės 21 d. (Nr. 10) laikraštyje. Įdomumas prasidėjo užbaigus pokalbį Mokslo Lietuvoje.

Iš aplinkinių bibliotekų gavau daugiau knygų Richentalio kronikos tema. Paaiškėjo, kad Vašingtone saugoma senovinė kronika turi tam tikrų neatitikimų su kitose bibliotekose saugomais tos pačios Richentalio kronikos egzemplioriais. Norėdama pažiūrėti ir palyginti, kas yra kituose kronikos egzemplioriuose, kaip juose vaizduojami Vytauto ir Jogailos herbai, ar esama skirtumų, ėmiau dairytis prieigos prie Europos bibliotekų rinkinių. Beieškant XV a. leistos Richentalio kronikos Europoje, interneto keliai nuvedė į Bavarijos valstybinę biblioteką Miunchene. Vėliau paaiškėjo, kad šią senovinę kroniką be Bavarijos bibliotekos dar turi įsigijusi ir Niujorko viešoji biblioteka, taip pat kai kurios kitos Europos bibliotekos, muziejai. Iš Bavarijos bibliotekos atsiverė dar platesni keliai ir prie kitų Europoje saugomų senųjų herbynų.

Šimtas herbynų dar saugo paslaptis

Pirmiausia sąrašą, kuriame daugiau taip 100 seniausių Europos herbynų ir daugiau taip kelios dešimtys įdomiausių spalvotų XV–XVII a. Lietuvos herbo atvaizdų, ir tai tik vienoje Bavarijos valstybinėje bibliotekoje. Visi herbynai prieinami vienu kompiuterio klavišo paspaudimu. Seniausius dokumentus galima peržiūrėti ir skaityti internete norimu laiku, jokių įsipareigojimų ar apribojimų nėra. 10 atrastųjų herbų turi nuorodų, įrodančių jų priklausomybę Lietuvos valdovams – Vytautui ar Jogailai. Prie kitų yra nuorodų, liudijančių herbo priskyrimą Lietuvai. Tai labai svarbu, nes iki tol atskiruose Europos herbynuose rasti lietuviški simboliai dažniausiai neturi jokių legendų.

Kaip galėjo atsitikti, kad herbai, priskiriami Vytautui Didžiajam, karaliui Jogailai ligi šiol buvo nežinomi (arba mažai žinomi) Lietuvos heraldikos tyrinėtojams?

To tikrai nežinau. Sovietmečiu priežastys buvo suprantamos. Gyvenome izoliuoti nuo pasaulio, domėjimasis lietuviškais simboliais buvo uždraustas, pernelyg didelis domėjimasis praeitimi taip pat nebuvo toleruojamas. Dabar sunku pasakyti, kodėl patys save atskiriame nuo daugelio istorijos pažinimo dalykų. Atrodytų, kad virtuali erdvė dar menkai išnaudojama, o joje esanti informacija atrodo nepatikima. Tai, ką išvydau Bavarijos valstybinės bibliotekos tinklapyje, tiesiog nustebino – tokių lietuviškos heraldikos vaizdų nesu mačiusi nė vienoje išleistoje Lietuvos istorijoje, nėra jų ir Edmundo Rimšos 2004 m. leistoje knygoje Heraldika. Iš praeities į dabartį. Apie Bavarijos bibliotekoje saugomą Lietuvos heraldikos rinkinį, kiek pastebėjau, neužsimena kol kas nė vienas šios srities tyrinėtojas.

Bavarijos bibliotekos rinkinius tinklalapyje pavyko rasti tik likus dviem savaitėms prieš pirmąsias Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus iškilmes. Buvo neramu, kad švęsdami tokią didelę šventę, į ją einame nežinodami ir nematę savų istorinių heraldinių simbolių. Savaitę padirbėjau naktimis – iš pradžių peržiūrėjau gal kokius 45 herbynus. Neseniai baigiau peržiūrėti likusius. Knygos storiausios, kai kurios po 500–800 puslapių. Prieš pat jubiliejų jau turėjau aptikusi kelias dešimtis įdomiausių spalvotų lietuviškojo herbo atvaizdų. Spėjau iš Bavarijos valstybinės bibliotekos gauti leidimą naudoti iliustracijas ir skelbti mums nežinomą heraldinę medžiagą. Pirmą žinutę apie atrastuosius herbus išspausdinome šventės išvakarėse vieninteliame spalvotame Amerikos lietuvių savaitraštyje Čikagos aidas. Žinutę pastebėjo ir persispausdino keli informacijos šaltiniai Lietuvoje.