Baltistikos klasiko rankraštinis palikimas Vilniaus universiteto bibliotekoje

Evelina Padrėzaitė
Nijolė Šulgienė
Vilniaus universiteto biblioteka

Vytautui Juozapui Mažiuliui (1926–2009), Lietuvos kalbininkui, pasaulinio garso baltistui, Vilniaus universiteto profesoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui 2011 metais būtų sukakę 85-eri. Ta proga apžvelgsime V. J. Mažiulio fondą, saugomą Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (toliau – VUB RS), trumpai priminsime jo biografiją.

Viename interviu V. Mažiulis apie save yra kalbėjęs, kad „<...> Susidomėjimas kalbomis prasidėjo nuo prof. Būgos knygos „Kalba ir senovė“, kurią perskaičiau būdamas pirmos klasės gimnazistu Dusetų progimnazijoje. Mano susidomėjimą pastebėjo lotynų k. mokytojas B. Chmelevskis. Jis paskatino savarankiškai studijuoti graikų kalbą, vėliau dar ir prancūzų, anglų. Kai 1947 metais baigiau Rokiškio gimnaziją, nedvejodamas ryžausi stoti į universitetą studijuoti klasikinę filologiją (lotynų ir graikų specialybę). Lygiagrečiai studijavau lituanistikos dalykus. Baigęs studijas, gilinau žinias aspirantūroje Maskvoje (1952–1955 m. – čia ir toliau E. P. pastabos) pas lyginamosios kalbotyros specialistę profesorę Jarcevą. Ji žinoma, kaip puiki germanų ir keltų kalbų žinovė. Be to, klausiau slavų, švedų, serbų kalbų paskaitų. 1955 m. apgyniau disertaciją apie baltų kalbų skaitvardį. Grįžęs į Vilnių (1955 m.), kurį laiką dirbau lietuvių kalbos katedroje, pradžioje asistentu, vėliau vedėju (1968–1973 m.).
Nuo 1973 m. esu baltų filologijos katedros vedėju (VUB RS, F135–547)“. 1968 m. V. Mažiulis apgynė doktoratą apie Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykius, 1969 m. tapo profesoriumi, 1976 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1970–1996 m. redagavo tęstinį mokslo darbų leidinį „Baltistica“, leidžiamą Vilniuje, viename svarbiausių pasaulio Baltistikos centrų. V. Mažiulis buvo ir Lenkijos, Rusijos tęstinių ir periodinių leidinių redaktorių kolegijos narys, dalyvavo įvairių Lietuvos ir užsienio akademijų, draugijų, komisijų veikloje. Dideli V. Mažiulio nuopelnai organizuojant tarptautinius baltistų kongresus. Prof. V. Mažiulio knyga „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai“ ir darbai įvertinti Lietuvos valstybine premija (1973), Lietuvos kunigaikščio 5 laipsnio ordinu (1993). Jis buvo Mainco mokslo ir literatūros akademijos (1976), Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas (1983), Latvijos universiteto garbės daktaras (1991). Žymų baltistą visą gyvenimą lydėjo ir jo mokinių – studentų ir mokslininkų pripažinimas ir pasitikėjimas.

Svarbiausi akademiko V. Mažiulio mokslo darbai – „Prūsų kalbos paminklai“ (t.1 – 1966, t.2 – 1981), „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai: deklinacija“ (1970), „Pasaulio tautų kalbos“ (1979, 2001), „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“ (t.1–4, 1988–1997), „Prūsų kalbos istorinė gramatika“ (2004). V. Mažiulis yra vienas iš „Lietuvių kalbos gramatikos“ (t.1, 1965) autorių, redagavo K. Būgos „Rinktinių raštų“ (t.1 1958), P. Ruigio veikalą „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (1986).
Lietuvos ir užsienio spaudoje profesorius paskelbė daug straipsnių apie lietuvių kalbos skaitvardžius, prūsų kalbos fonetiką, morfologiją, leksiką, kitas baltų kalbas, jų santykius su baltų kalba.

VUB RS V. Mažiulio asmens fondas (F135) buvo sudarytas 1979 metais. Dokumentus perdavė pats V. Mažiulis. Pirmasis perduotas dokumentas, seniausio baltų rašytinio paminklo (XIV a. vid.), esančio Bazelio universiteto bibliotekoje fotokopija, prof. V. Mažiulio teigimu tuomet buvo vienintelė kopija Lietuvoje. Nors fondo sudarytojas galėjo bet kada jam tinkamu metu perduoti bibliotekai saugoti dokumentus, fondas buvo menkai pildomas. Jis praturtėjo tik 2005 metais, kai Rankraštynui dalį Baltistikos katedroje buvusių dokumentų perdavė VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Bonifacas Stundžia. Tarp jų buvo nemažai ir su Baltų filologijos katedros ir jos įkūrėjo penkiolika metų jai vadovavusio profesoriaus V. Mažiulio veikla susijusių dokumentų. Didžiausia dalis medžiagos gauta jau po V. Mažiulio mirties. Ją perdavė profesoriaus artimieji Jonas ir Vidas Garliauskai. Dabar fonde yra 1 035 laikini saugojimo vienetai lietuvių, rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, latvių ir kt. kalbomis. Medžiaga apima XIV a., 1911, 1932, 1942–2009 metų laikotarpį. Šiuo metu esamą dokumentinę medžiagą būtų galima grupuoti taip:
1. Nedidelę V. Mažiulio fondo dalį sudaro asmens ir buities dokumentai: studento V. Mažiulio sanskrito paskaitų užrašai, autobiografija, mokslinė charakteristika, užrašų knygelė ir kt.

2. Viena iš didžiausių fondo dalių yra pedagoginės, mokslinės, visuomeninės veiklos dokumentai: tai jo knygų rankraštiniai variantai, medžiaga studijoms, straipsniai ir pranešimai etimologijos tema, apie baltų gentis, jų kalbas bei ryšį su kitomis kalbomis, pasaulio kalbas, baltistikos ir kalbotyros laimėjimus, kalbos praktikos klausimais, apie įvairius įžymius asmenis. Prof. V. Mažiulis vadovavo 8 daktaro disertacijoms, nemažai jų – oponavo, todėl yra atsiliepimų apie disertacijas, jo vadovautus diplominius darbus. Taip pat yra jo recenzijų apie B. Stundžios, G. Blažienės, Z. Zinkevičiaus, A. Vanago, A. Rosino, W. P. Schmidto, J. Smoczynskio ir kitų lietuvių ir užsienio autorių rengtas knygas, įvairiomis progomis pasakytų kalbų tekstų.

Dar vieną V. Mažiulio darbo barą atspindi VU Filologijos fakulteto veiklos dokumentai (fakulteto 1971–1995 m., Baltų filologijos katedros 1973–1985 m. ataskaitos, studentų mokslinės draugijos, būrelio medžiaga, įvairūs raštai, studentų sąrašai, rekomendacijos ir charakteristikos), tarptautinių baltistų konferencijų organizavimo medžiaga bei įvairių valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurių veikloje jis dalyvavo, dokumentai.

V. Mažiulis, kaip ilgametis žurnalo „Baltistica“ redaktorius ir užsienio periodinių bei tęstinių leidinių redaktorių kolegijos narys, yra sukaupęs daug baltistų straipsnių, publikuotų Lietuvos ir užsienio spaudoje kalbotyros klausimais. Dalis jų – kopijos, tačiau jos yra labai vertingos baltistikos istorijos tyrimams, nes tai straipsnių kopijos iš užsienio žurnalų, kurių Lietuvos bibliotekose nėra. Dauguma jų – su autografais.

3. Nemažą prof. V. Mažiulio asmens fondo dalį sudaro korespondencija. Asmeninės korespondencijos beveik nėra. Didžiausią laiškų dalį sudaro žymiausių pasaulio baltistų laiškai. Profesorius daugelį jų pažinojo asmeniškai, su jais susitikdavo Vilniaus universitete, tarptautinėse konferencijose, bendradarbiavo leidinyje „Baltistica“. Nežinia, ar V. Mažiulis išsaugojo visus iš jų gautus laiškus, tačiau jo turėti ir perduoti bibliotekai yra tikrai vertingas dokumentinis palikimas. Iš laiškų galima matyti, kurios šalies universitete ir kokie mokslininkai skaitė lietuvių kalbos kursus, kokias tradicijas ir erdves ten užima baltistika, kokia jų akimis yra Lietuva. Yra VU garbės daktarų žymaus rusų baltisto Vladimiro Toporovo, Maskvos universiteto filologo Jurijaus Stepanovo, Pensilvanijos universiteto profesoriaus Viljamo Šmolstigo (Williams Schmalstieg), Miuncheno universiteto Baltų studijų instituto direktoriaus Frydricho Šolco (Friedrich Scholz), Getingeno universiteto kalbininko Volfgango P. Šmidto (Wolfgang P. Schmid), Greifsvaldo universiteto prof. Rainerio Eckerto, Pizos universiteto prof. Pietro U. Dini laiškų. Daugiausia laiškų V. Mažiuliui parašė V. Šmidtas (74), žymiausias amerikiečių baltistas V. Šmolstigas (44), buvę mokiniai R. Eckertas (51) ir G. Mikelinis (Michelini, 39), kalbininkas L. Palmaitis (31), vokiečių kalbininkas A. Bammesbergeris (17). Po keletą ar keliolika laiškų profesoriui parašė kalbininkai iš JAV, Prancūzijos, Latvijos, Estijos, Italijos, Japonijos, Slovėnijos, Bulgarijos, Čekijos, Švedijos, Australijos, Islandijos, Rumunijos, Šveicarijos, Austrijos, Ukrainos. Profesoriui rašė ir jo buvę studentai, aspirantai, žurnalistai, istorikai, kraštotyrininkai iš Lietuvos. Įvairių šalių baltistai savo šalyse populiarino Lietuvą studijose, remdamiesi lietuvių kalbos duomenimis, apie Lietuvos istoriją ir kultūrą paskelbė ne po vieną straipsnį. Stažavęsis Vilniaus universitete, puikiai išmokęs lietuvių kalbą islandų baltistas ir indoeuropistas Jorunduras Hilmarsonas (1946–1992) 1979 m. spalio 12 d. laiške prof. V. Mažiuliui rašė, kad „Vilnius ir Lietuva man visada yra kažkaip kaip užkerėtas kraštas, jeigu taip galima Land des Abendteuers! Iš tikrųjų – jeigu tai būtų galima – norėčiau ten vienus, du arba tris metus kaip dėstytojas veikti. Galėčiau islandų ir norvegų kalbas dėstyti. Kitas skandinavų kalbas irgi gerai moku <...>“ (VUB RS, F135–390). Profesorius F. Šolcas 1982 m. rugpjūčio 25 d. laiške V. Mažiuliui rašo, kad būsiąs kongrese Minske ir būtinai apsilankysiąs Vilniuje: „Džiaugiuosi, kad bus galimybė iš naujo pabūti Lietuvoje ir pasiklausyti lietuvių kalbos ir pasikalbėti lietuviškai“ (VUB RS, F135–490). Norvegų baltistai Ch. Stangas, T. Mathiassenas, estų kalbininkas P. Ariste, vokiečių kalbininkas V. Falkenhanas ir kiti laiškus rašė ir lietuvių kalba. Prof. V. Mažiulis yra redagavęs Kazimiero Būgos „Rinktinių raštų“ pirmąjį tomą (1958), susirašinėjo su šio žymaus kalbininko brolio Jono dukra Liucija Būgaite-Bauboniene. Profesoriaus archyve yra kalbininko Kazimiero Būgos autografas – prieš šimtmetį (1911) nenustatytam asmeniui rašytas laiškas.

Korespondencijai priskirti tarnybiniai Lietuvos, Vokietijos, Gruzijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos mokslo akademijų, Latvijos, Stokholmo, Poznanės universitetų, įvairių redakcijų, asociacijų, institutų, draugijų, bendrijų V. Mažiuliui adresuoti raštai.

4. Ikonografija. Nedidelę fondo medžiagos dalį sudaro fotografijos. Keliose iš jų – prof. V. Mažiulis su prof. Trevoru G. Fennellu iš Flinders universiteto Adelaidėje Vilniaus universitete (1972), keletas fotografijų iš konferencijų. Asmenų laiškuose yra L. Būgaitės-Baubonienės šeimos, kalbininkų Vittorie Pisani ir Carlo Winterio fotografijos.
5. Kiti dokumentai. V. Mažiulio bibliografija, I. Remenytės disertacijos „Centrinės šiaurės žemaičių tarmės prozodija: instrumentinis ir sociolingvistinis tyrimas“ medžiaga, įvairių asmenų ir organizacijų kontaktiniai duomenys, lankstinukai, reklamos, programos, laikraščiai, žurnalai ir kt.

Nepervertina akademiko V. Mažiulio mokslinės veiklos jo kolegų žodžiai: „V. Mažiulio mokslo darbai jau tapo lietuvių kalbotyros ir baltistikos klasika. Kolegos ir buvę mokiniai prisimena jį kaip neprilygstamą prūsų kalbos žinovą, puikų baltų kalbų ir jų santykių su slavų kalbomis tyrėją, kruopštų ir įžvalgų etimologą. Be profesoriaus darbų neapsieina nė vienas šių dienų baltistas, o tiek buvusiems jo mokiniams, tiek dabartiniams studentams jie yra neišsemiamas atradimų ir mokslo idėjų šaltinis“. Profesoriaus V. Mažiulio fondas VUB Rankraštyne taip pat laukia savo tyrėjų.

Akademikas Vytautas Mažiulis su savo buvusiu disertantu ir mokiniu, dabar jau profesoriumi Gvidu Mikeliniu Klaipėdoje (1982 m.)