Baltijos šalims svarbu derinti savo balsus ir veiksmus
Rygoje spalio 9–10 d. vyko XI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija Baltijos valstybių nacionalinės plėtros strategijos akademinis vaizdas. Ką šis bendradarbiavimas duoda Lietuvos mokslui, kokias ateities gaires brėžia, kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu akad. Zenonu Roku Rudziku.
Kad būtume geriau girdimi Tad kuo reikšminga 1999 m. atnaujinta Baltijos intelektinio bendradarbiavimo veikla, prasidėjusi dar 1935 m., kai Kaune buvo surengtas pirmasis tokio bendradarbiavimo kongresas?
Kartu esame Europos Sąjungoje, kur atskiros šalys ar šalių grupės turi savų interesų. Lietuva taip pat jų turi, bet mūsų balsas visoje Sąjungoje nėra labai garsus. Todėl labai svarbu jungtis su regiono ar kitomis šalimis. Taip būsime geriau išgirsti ir gerinsime savo pozicijas.
Skandinavijos šalys toliau pažengusios, ten aukštesnis gyvenimo lygis, bet ir ten nėra nė vieno unikalaus tyrimų centro (excellence). Dabar pietų Švedijoje planuojama įkurti neutronų greitinimo centrą. Jis reikalingas Europos Sąjungai, ir švedai siūlo tą centrą kurti Lunde, kur veikia universitetai ir kitos aukštosios mokyklos. Be to, netoli Geteborgas ir Kopenhaga, taigi esama intelektinės erdvės. Tuo neutronų šaltiniu galėtų naudotis ir Lietuvos mokslininkai. Švedijos ambasada kvietė Lietuvą paremti šią idėją. Toks centras būtų naudingas Europos Sąjungos šiaurės ir šiaurės rytų regionui.
Panašu į naujos Ignalinos atominės elektrinės, kuri reikalinga trims Baltijos valstybėms, statybos istoriją?
Labai panašu. Baltijos šalims labai svarbu derinti savo balsus ir veiksmus. Tuo labiau, kad esama tokio intelektinio bendradarbiavimo tradicijų. Tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslų akademijų pasirašytos trišalės bendradarbiavimo sutartys. Nuo 1999 m. atnaujintos Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijos.
Ar galėtumėte įvardyti kokį nors praktišką to intelektinio bendradarbiavimo rezultatą?
Štai kad ir tos naujosios informacinės lygiagrečiųjų skaičiavimų technologijos Grid. Apie tas technologijas išgirdome iš CERN’o, kai Lietuva rengėsi pasirašyti mokslinio bendradarbiavimo sutartį. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas susidomėjo ir palaikė tą idėją, dabar entuziastingai įgyvendina LitGrid programą Lietuvoje.
Ta programa buvo išplėsta ir Baltijos valstybėms.
Buvo parengtas projektas Briuseliui, iš ten prašėme finansavimo, bet buvo sutarta, kad pritrauksime ir kaimynes – Latviją bei Estiją. Prisidėjo dar Švedija ir Lenkija. Iš pradžių žadėjo jungtis ir Suomija, bet ši šalis vykdo savo GRID darbus, tad ji atsisakė. Užtat atsirado labai perspektyvus BalticGrid projektas. Jis sėkmingai vykdomas ir tai tikros kaimyninių šalių mokslinės bei technologinės integracijos pavyzdys. Pinigai ateina ne atskiroms valstybėms, bet konkretiems darbams.
Kas vadovauja „BalticGrid“ darbams?
Vadovaujama iš Stokholmo, o bendraujama per telekonferencijas ir kitais būdais.
Ar būtų įmanoma apskaičiuoti, kiek kainavo lygiagrečiųjų skaičiavimų technologijos ir kiek jos davė naudos?
Man nekyla abejonių, kad davė didžiulės ekonominės naudos. Toms technologijoms iš Lietuvos biudžeto gauta ne tiek jau daug lėšų, jei teisingai prisimenu, tai apie 300 tūkst. litų. Tą naudą reikia teisingai skaičiuoti, nes savo turimus kompiuterius paprastai naudojame nedideliu našumu. Dalį kompiuterinių išteklių atidavus bendram naudojimui kompiuteris gali dirbti po 24 val. per parą septynias paras per savaitę.
Kokia iš to nauda konkrečiam kompiuterių savininkui?
Jis ir pats gauna nepalyginamai didesnius kompiuterinius išteklius. Nebereikia turėti savo itin galingo kompiuterio, o galima spręsti daug sudėtingesnes užduotis. Aišku, yra ir problemų, nes reikia pritaikyti savo programas prie tam tikrų bendrų reikalavimų.
Naujų problemų nekyla?
Gali būti, kad naudotojas nenori savo uždavinių paleisti į bendrą kompiuterinę erdvę. Bet juk esama apsaugos sistemų. Tai išspręsti arba sprendžiami klausimai. GRID technologijos visose Europos šalyse labai plačiai naudojamos.
Bet kalbant apie naudą, kurios neįmanoma apskaičiuoti, gal ji truputį mistifikuojama? Mokslininkų skaičiavimų galimybės aišku, padidėja.
Panašiai galima paklausti, ar kokybę galima išmatuoti kiekybiškai. Vos pradėjus taikyti GRID technologijas buvo nemažai skeptikų, kurie įrodinėjo, kad net naudojant superkompiuterį gaunamas nepakankamas efektas. Bet daug kas priklauso nuo sprendžiamų uždavinių ir jų teikėjo patirties. Pasaulinė praktika rodo, kad efektas neabejotinas. Bet kad jis būtų, reikia įdėti daug darbo. Taip pat ir kompiuterių ištekliai turi būti suderinti, skirtingų naudotojų kompiuteriniai telkiniai (klasteriai) yra labai įvairūs, tad reikia juos deramai sujungti. Dirbant įgyjama patirtis. Tad abejojančiųjų GRID technologijos nauda vis mažiau.
Baltijos moterys rodo pavyzdį Pateikėte vieną Baltijos šalių mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdį – lygiagrečiųjų kompiuterinių skaičiavimų projektą „BalticGrid“. Ar turime daugiau tokių pavyzdžių?
Galiu pateikti projekto, skirto moterų vaidmeniui moksle didinti, pavyzdį. Šis projektas kilo iš Europos fizikų draugijos projekto, kurį inicijavo vienas švedų mokslininkas. Tai nestebina, nes Skandinavijoje moterys moksle iš tikrųjų atlieka didesnį vaidmenį negu Lietuvoje. Mūsų šalyje kyla demografinių problemų, mažėja abiturientų ir aukštųjų mokyklų absolventų, o specialistų poreikis technologiniuose ir kituose moksluose didėja. Viena išeitis – į tiksliuosius mokslus pritraukti merginas ir moteris. Šiuo metu į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą stoja tik 14 proc. merginų ir 86 proc. vaikinų.
O Matematikos ir informatikos fakultete merginos sudaro tikriausiai pusę studijuojančiųjų?
Apskritai tai labai įdomus fenomenas. Visada stebėjausi, kad merginos nebijo stoti į matematikos mokslus, o fizikos vengia. Šias priežastis reikia nagrinėti. Europos fizikų draugija paragino nacionalines fizikų draugijas įkurti nacionalinius komitetus Moterys fizikoje. Lietuvoje įkūrėme tokį komitetą, radome keletą labai aktyvių moterų – doc. Dalią Šatkovskienę iš Vilniaus universiteto ir dr. Aliciją Kupliauskienę, kuri yra Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslinė sekretorė. Galima paminėti ir kitas. Pradėjusios domėtis šia programa jos parengė projektą Europos Sąjungai, įtraukė į šią veiklą ir kitas Baltijos šalis ir taip pradėjo regioninę veiklą. Prisidėjo lenkai ir kai kurios skandinavų šalys. Projektas teigiamai įvertintas Briuselyje, gavo finansavimą. Dabar vykdomas ES projektas BASNET.
Džiaugiamės moterų įtraukimu į mokslą, bet ar tai nėra feminizmo apraiškos jau ir moksle? Ar galima skirstyti mokslą į „moterišką“ ir „vyrišką“?
Mokslas neskirstomas, tiesiog stengiamasi pritraukti moterų. Jos raginamos drąsiau siekti mokslo ir jame dirbti. Labai svarbu geri pavyzdžiai. Prancūzijoje ir Lenkijoje fizikos srityje dirba didelis moterų procentas. Iš dalies tai gali būti ir dėl Marijos Skladovskos-Kiuri pavyzdžio. Ji įrodė, kad ir moterys fizikoje gali tapti Nobelio premijos laureatėmis.
Kadangi esate fizikas, tai į šį mokslą daugiausia ir kreipiate dėmesio? Būtų įdomu išgirsti ir apie kokį nors humanitarinių ar socialinių mokslų atstovų projektą, kuris artintų Baltijos šalis.
Humanitarai labai aktyvūs. Latvijos MA Senato pirmininkas akad. Janis Stradinis, buvęs šios Akademijos prezidentas, vadovauja savo šalies valstybinei mokslo programai Letonika. Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje viena iš rezoliucijų, kurią pasirašėme, kaip tik ir skirta derinti letonikos ir lituanistikos, letonikos ir ugrofinų tyrimus. Globalizacijos sąlygomis labai svarbu saugoti kiekvienos tautos tapatumą, kultūrų įvairovę.
