Naujasis KTU rektorius: pirmenybė žinioms ir idėjoms

Spalio 18-ąją inauguruotas naujasis Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas. Rektoriumi jis buvo išrinktas gegužės 23 d., kai iš 51 balsuoti atėjusio KTU Senato nario (vienas neatėjo) 28 savo balsus atidavė už studijų prorektorių R. Šiaučiūną. Jis tapo 23-iuoju šios aukštosios mokyklos rektoriumi, skaičiuojant ir visus buvusius Kauno universiteto, veikusio nuo 1922 m., rektorius. Mat šis universitetas (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) buvo KTU pirmtakas.

Dabartinis KTU yra viena didžiausių aukštųjų mokyklų Baltijos šalyse. 14 fakultetų studijuoja daugiau kaip 18 tūkst. studentų, veikia 14 mokslo institutų ir centrų. Universitete dėsto 107 habilituoti daktarai ir 774 mokslo daktarai. Kartu su Kauno medicinos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu KTU yra parengęs Kauno aukštųjų technologijų slėnio Santaka projektą. Jeigu jam pritars Vyriausybė, turėsime didžiausią Lietuvoje taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų parką.

Kas lėmė prof. Raimundo Šiaučiūno sėkmę rinkimuose, kuriuose varžėsi tokios žinomos asmenybės kaip buvęs KTU mokslo prorektorius prof. Vytautas Ostaševičius ir Informatikos fakulteto dekanas prof. Aleksandras Targamadzė? Galimas daiktas, R. Šiaučiūno
nuosaikumas, mokėjimas įsiklausyti į žmogų, t. y. žmogiškosios savybės, kurios pasireiškė nuo 2000 m. jam tapus akademinių reikalų, o nuo 2005 m. – studijų prorektoriumi buvusio rektoriaus prof. Ramučio Bansevičiaus komandoje. Be to, R. Šiaučiūnas vadovavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendram priėmimui organizuoti. Prieš rinkimus vykusiuose debatuose R. Šiaučiūnas nežadėjo revoliucijų ir perversmų, bet ketino tęsti pradėtus darbus, siekti geresnės studijų kokybės, plėsti tarptautinius mainus ir galimybes studentams bei darbuotojams naudotis naujausia laboratorijų įranga.

Matyt, šie paprasti, bet universiteto gyvenime labai svarbūs dalykai Senato nariams labiausiai imponavo, nes žmonės ne revoliucijų išsiilgę. Jie vertina pastovumą ir galimybę tęsti pradėtus darbus. Tačiau, kad ir kaip vertintume pastovumą, su naujuoju rektoriumi visada siejamos ir geresnės ateities viltys. Tai priklauso ne nuo vieno žmogaus, bet ir nuo jo suburtos komandos. Naujasis rektorius patenkintas kūrybingų prorektorių komanda. Mokslo prorektoriumi sutiko tapti prof. Rymantas Kažys, studijų prorektoriumi – doc. Pranas Žiliukas, strateginės plėtros prorektoriumi – prof. Gintautas Žintelis, infrastruktūros prorektoriumi – doc. Sigitas Stanys.

Moksle ne naujokas

Naujajam rektoriui Raimundui Šiaučiūnui 47 metai. Jis panevėžietis, baigęs Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) Chemijos fakultetą. 1989 m. apgynęs disertaciją gavo technikos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota mokslų daktaro) laipsnį. 1997 m. R. Šiaučiūnas tapo KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanu, 2000 m. – KTU akademinių reikalų prorektoriumi. 2004 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas, 2005 m. tapo KTU studijų prorektoriumi. Jis yra Rektorių konferencijos narys, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas.

R. Šiaučiūnas yra stažavęsis RWTH Achen (Vokietija), Londono South Bank, Niurnbergo-Erlangeno, Orleano, Lundo universitetuose, Porto universitete (Portugalija), Valensijos politechnikos universitete (Ispanija), Vidurio Rytų technikos universitete (Turkija, Ankara). Jo mokslinės veiklos kryptys – individualių kalcio hidrosilikatų sintezė ir priedų įtaka jai, veiksmingos mažo tankio hidrosilikatinės termoizoliacinės medžiagos ir dirbiniai, keraminės medžiagos iš lengvalydžių molių. Parašė daugiau kaip 90 mokslinių, vieną mokomąjį darbą.

Ritualas

Jau įprasta, kad KTU rektoriaus inauguracijos vyksta Kauno muzikiniame teatre. Šiemet į iškilmes buvo pakviesta per 500 svečių. Vietas scenoje užima KTU Senato ir Rektorato nariai. Pastebėsime, kad mantijas Senato ir Rektorato nariams kūrė Vilniaus dailės akademijos ir KTU absolventė Vita Palubinskaitė-Ragelė, o siuvo UAB Nortijos grupė. Atskirai vietas užimti kviečiami buvę rektoriai: prof. Vladislavas Domarkas, prof. Kęstutis Kriščiūnas ir prof. Ramutis Bansevičius, kuris šiuo metu eina KTU Senato pirmininko pareigas. Iškilmių dalyviai gieda Lietuvos valstybės himną – Tautišką giesmę.

Senato pirmininkas Ramutis Bansevičius lotyniškai skaito Senato nutarimą, kuriuo prof. Raimundas Šiaučiūnas tvirtinamas KTU rektoriumi kaip laimėjęs rinkimus. Senato pirmininkas akad. R. Bansevičius ir Senato narys prof. Jonas Dulevičius kviečiami įteikti rektoriaus regalijas prof. Raimundui Šiaučiūnui. Jis apvelkamas nauja inauguracinėms iškilmėms pasiūta toga, jam įteikiama grandinė – Universiteto bendruomenės visuotinio ryšio ir sąjungos ženklas, uždedamas biretas kaip išminties simbolis. Padėjęs ranką ant Universiteto Statuto rektorius prisiekė akademinei bendruomenei.

Pagarba pirmtakams

Turiningiausias ir daugiausia dėmesio sulaukiantis iškilmių momentas – rektoriaus inauguracinė kalba. Rektorius pirmiausia prisiminė ir pagyrė buvusius KTU pirmtako, Kauno politechnikos instituto rektorius, kurių vadovaujamam KPI pavyko atsilaikyti prieš agresyvias rusinimo tendencijas, išsaugoti senąją universitetinę dvasią, tautines ir akademines tradicijas. O svarbiausia, kad KPI parengti jauni inžinieriai naujose sąjunginėse įmonėse vadovaujančiuose postuose labai greitai sugebėjo išstumti suvažiavėlius iš visų Sovietų Sąjungos respublikų, suformuoti nacionalinius darbo kolektyvus. Pribrendus sąlygoms ir atėjus metui skelbti Lietuvos nepriklausomybę tiesiog neatsirado didesnių grupių, kurios būtų įstengusios priešintis tokiai lietuvių tautos valiai.

Naujasis rektorius rado gerą žodį ir kitiems savo pirmtakams. Rektorius Kęstutis Kriščiūnas daug nuveikė pertvarkant KPI į KTU, į universiteto gyvenimą integruojant geriausias Vakarų universitetų mokslo ir studijų tradicijas. Rektorius Ramutis Bansevičius sugebėjo sukurti ir įgyvendinti universiteto stabilaus plėtojimosi strategiją. Per jo vadovaujamus septynerius metus KTU biudžetas, tarptautinių projektų skaičius, studentų mobilumas ir kiti rodikliai išaugo 2–3 kartus.