Būti Lietuvos dalele

Su kandidatūromis susipažino Lietuvos mokslo tarybos ekspertai, 7 kandidatams buvo siūloma skirti premijas už mokslo laimėjimų ir patirties sklaidą. Vadinasi, užsienyje dirbantys lietuviai mokslininkai palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo institucijomis ir mokslininkais. Kandidatus premijoms gauti išrinko atrankos komisija, sudaryta iš Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, krašto valdybos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos atstovų. Pažymėtina, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų dalyvavimas atrankos komisijoje yra privalomas. Ją sudaro ne mažiau kaip 7 asmenys įskaitant komisijos pirmininką. Komisiją iš pasiūlytų nurodytų institucijų atstovų ir jos pirmininką skiria ministras. Ji savo darbui gali pasitelkti ekspertus.

Numatyta, kad užsienyje gyvenantiems mokslininkams, kuriems skiriamos premijos – apmokamos kelionės išlaidos iš jų gyvenamosios vietos į iškilmingą apdovanojimo ceremoniją ir atgal, apgyvendinimo išlaidos Lietuvoje, bet ne daugiau kaip už 7 kalendorines dienas.

Visas šias žinias pateikėme žinodami mūsų žmonių smalsumą, o kartais ir įtarumą. Taip pat priminsime, kad premijos negavusieji kandidatai gali būti siūlomi pakartotinai kitais metais, o apdovanotieji gali būti vėl siūlomi ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Vertinimo kriterijai

Kas buvo vertinama svarstant kandidatų premijai gauti veikloje? Dalyvavimas bendrose su Lietuvos mokslininkais programose ir projektuose, mokslo publikacijos, bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais, pretendento mokiniai iš Lietuvos, mokslinis bendradarbiavimas su verslo subjektais, mokslo taikomoji veikla, bendradarbiavimas su mokslo rezultatų vartotojais Lietuvoje, kiti išskirtiniai mokslo pasiekimai, svarbūs įvertinimai, apdovanojimai, dalyvavimas užsienio lietuvių bendruomenių veikloje, mokslo patirties ir pasiekimų sklaida Lietuvoje, pretendento mokinių laimėjimai, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimas, mokslinės, vadybinės ir organizacinės patirties perdavimas. Kaip matome, per tiek povandeninių „rifų“ perplaukti gali tik labai sumanus tolimojo plaukiojimo „kapitonas“.

Dar rugsėjo 5 d. Vilniaus nuotolinių studijų centre posėdžiavusi komisija apsisprendė ir iš 11 kandidatų išrinko tris iškiliausius mokslininkus, kuriems buvo siūloma skirti mokslo premiją. Švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė patvirtino šias kandidatūras.

Plačių mokslinių interesų asmenybė

Bent trumpai papasakosime apie laureatų mokslinius laimėjimus. Malonu, kad prof. Algį Mickūną ir prof. Rimą Vaičaitį esame ne kartą pristatę Mokslo Lietuvoje. A. Mickūno mintis spausdinome ir 2007 m. (Nr. 10 ir 12), kai kalbinome jį ir prof. Arvydą Šliogerį. Dviejuose numeriuose spausdinome interviu su R. Vaičaičiu. Vis dėlto nepakenks dar vienas žiupsnis žinių apie laureatus.

A. Mickūnas aktyviai reiškiasi Kultūros, filosofijos ir meno instituto kultūrologijos ir civilizacinės komparatyvistikos programoje Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos. Jis savo straipsnius spausdina Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose Problemos, Sociologija, Filosofija, Žmogus ir žodis, yra pirmųjų trijų minėtų žurnalų redkolegijų narys. Beje, daug nuveikė, kad į Lietuvos filosofinius žurnalus rašytų JAV ir Japonijos filosofai, o žurnalas Problemos būtų įtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (Institute of Scientific Information) periodinių leidinių sąrašą.

A. Mickūno tyrinėjimų kryptys – fenomenologija ir hermeneutika. Kai kurie jo darbų skelbti Lietuvos kultūrologijos ir filosofijos žurnaluose. Lietuvoje netrukus skaitysime leidžiamą A. Mickūno veikalą Politinė filosofija ir Vakarų sandūriai su kitomis civilizacijomis, o JAV skaitytojai turės progos skaityti jo kartu su A. Šliogeriu rengiamą solidų fenomenologinės filosofijos veikalą.

Kaip neprisiminsi, kad 2001 m. UNESCO organizuotoje konferencijoje Civilizacijų dialogas Vilniuje A. Mickūnas buvo vienas aktyviausių dalyvių, nuolat apspiestas Vilniaus svečių. Tarp jų nestigo paties profesoriaus buvusių studentų, jo mokinių iš įvairių pasaulio šalių. Gal būtent tada A. Mickūnas sutarė ir su žymiu lietuvių kilmės amerikiečiu filosofu Alphonso Lingiu, kad pastarasis į Vilnių perkels savo biblioteką? Pats A. Mickūnas savo asmeninį mokslinį archyvą dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai.

Iš profesoriaus darbų mokosi Lietuvos studentai, būsimieji kultūrologai ir filosofai. Vilniaus universitete jis yra dėstęs interpretavimo metodų ir struktūralizmo teorijų kursus. Politinės filosofijos paskaitas kartais jis skaito Klaipėdos universitete, kurio garbės daktaru yra išrinktas. Beje, ne vien Klaipėdai jis rodo tokį dėmesį: Gvatemalos universitete su kitais bendraminčiais yra įsteigęs Globalizacijos studijų centrą.

A. Mickūno plačius interesus atskleidžia jo publikacijų tematika – politinės filosofijos, estetikos, civilizacinės komparatyvistikos, technikos filosofija, jau minėtos fenomenologija ir hermeneutika. Straipsnius spausdina JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų, Gvatemalos ir Lietuvos žurnaluose. Vienas arba su bendraautoriais yra parašęs 10 monografijų.

Nuo marių giliųjų ligi kosmoso erdvių

Prof. Rimas Vaičaitis yra gimęs Lietuvoje, į JAV emigravo 1960 m. Dirbo Ilinojaus universiteto Aeronautikos inžinerijos katedroje, o nuo 1970 m. – Kolumbijos universitete Niujorke. Yra šio universiteto garbės daktaras, taip pat Lietuvos MA užsienio narys. Jo tyrinėjimų kryptys – vibromechanika, vėjo inžinerija, struktūrinė akustika, atsitiktiniai virpesiai ir medžiagų nuovargis.

Nacionalinėje aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracijoje (NASA) 1974–1977 m. R. Vaičaitis dirbo konsultantu Reaktyvinių variklių laboratorijoje, sprendė terminės izoliacijos virpesių kosminiuose erdvėlaiviuose problemas. Sukūrė teorinius netiesinių ir atsitiktinių virpesių modelius. Pagal juos buvo tobulinama erdvėlaivių termoizoliacijos struktūra.

Nuo 1977 m. yra Gugenheimo lėktuvų struktūros instituto direktorius, 2000–2006 m. buvo Statybos ir mechaninės inžinerijos katedros laboratorijos vedėjas. Paskelbė apie 200 mokslinių darbų. Tyrė vėjo ir vandenyno bangų inžinerijos problemas. Jo sukurti teoriniai metodai ir sprendimai padeda apskaičiuoti kabančių tiltų, naftos įrenginių jūrose, dangoraižių ir kitų elastinių struktūrų svyravimus pagal Monte Karlo metodą. Kosminėms stotims ir lėktuvams R. Vaičaitis sukūrė teorinius metodus triukšmo analizei ir kontrolei.

Su Lietuvos mokslo institucijomis bendradarbiauja nuo 1976 m., kai Lietuvos MA ir Vilniaus universiteto pakviestas skaitė pranešimus apie savo mokslinius tyrimus. 1989 m. skaitė paskaitas ne tik šiose institucijose, bet ir Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VGTU) bei Kauno politechnikos institute (dabar – KTU). Savo lėšomis profesorius nupirko aparatūras KTU ir Lietuvos žemės ūkio universitetui. Jau 20 metų siunčia vadovėlius ir knygas Lietuvos universitetų bibliotekoms, o 1990 m. įkūrė stipendijų fondą Lietuvos studentams. Beje, yra įsteigęs ir savo vardinę stipendiją mechaniką studijuojantiems KTU studentams. R. Vaičaičio pastangomis įsteigtos stipendijos jauniems Lietuvos menininkams, muzikams, o keli jauni Lietuvos mokslininkai galėjo tobulintis Kolumbijos universitete.

Nepamirštas R. Vaičaičio nuopelnas atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, kurio senato nariu jis buvo pirmuosius penkerius atkurtojo universiteto metus.

Talkina jauniesiems Lietuvos mokslininkams

Jauniausias iš laureatų – dr. Danas Ridikas. Jis kilęs iš Rozalimo miestelio Pakruojo rajone. 1994 m. su pagyrimu baigė VDU Fizikos ir matematikos fakulteto bakalauro studijas, magistrantūros studijas tęsė Bergeno universitete Norvegijoje. Vidurio Europos universitete Budapešte, Vengrijoje, įgijo antrąjį – aplinkosaugos srities magistro laipsnį.

1997 m. išvyko į Prancūziją, ten GANIL nacionalinėje laboratorijoje ir Kano (Caen) universitete studijavo branduolinės fizikos doktorantūroje. Studijų metais eksperimentą atliko Nacionaliniame greitintuvų centre (Pietų Afrika) ir padėjo įgyvendinti optimalią reakciją antrinių dalelių susidarymui. To eksperimento pagrindu Prancūzijoje dabar vykdomas nacionalinės svarbos projektas SPIRAL-2 radioaktyvių jonų pluošteliui gauti.

2000 m. mūsų tautietis pradėjo dirbti Prancūzijos atominės energetikos komisariate, CEA Saclay. Jo tyrimai skirti branduolinių atliekų problemoms spręsti, naujo tipo branduolinių reaktorių modeliavimui, duomenų bazių patikimumo problemoms. Tie darbai (kai kurie su bendraautoriais) skelbti Nuclear Physics A, Nuclear Science and Engineering, Annals of Nuclear Energy, Progress in Nuclear Energy, Nuclear Instrumentation and Methods ir kituose žurnaluose.

Išskirtinis D. Ridiko nuopelnas Lietuvos mokslui – pagalba jauniems mūsų mokslininkams, pageidaujantiems pasitobulinti CEA Saclay. Paprastai tuos vizitus finansuoja Prancūzijos atitinkamos ministerijos, CEA Sacley tarptautinių santykių departamentas, NATO programų fondas ir kitos institucijos. Lietuvos mokslininkams atsiveria galimybės padirbėti retose tyrimų srityse: naujos kartos branduolinių reaktorių modeliavimo, radioaktyvių atliekų charakterizavimo ir transmutacijos, radioaktyvių jonų pluoštelių gavybos optimizavimo, fotoreakcijų modeliavimo ir jų duomenų bazių kūrimo. D. Ridikas yra daugelio tarptautinių projektų koordinatorius, jo dėka Fizikos institutas įtrauktas į ES FP 6 projektą EURISOL DS. Kasmet ne be D. Ridiko pastangų CEA Saclay stažuojasi vis kitas VDU doktorantas.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Mokslo premijos užsienio lietuviams laureatą prof. Rimą Vaičaitį sveikina Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas ir viceprezidentė akad. Veronika Vasiliauskienė