Su Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi kalbamės apie siūlomą mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti 2008-aisiais metais. Programinio konkursinio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo pasiūlymus bei rekomendacijas vykdant bendrą Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijų Europos Sąjungos Struktūrinių fondų projektą* parengė UAB Europarama ir The CIRCA Group Europe Ltd. Prieš tai rengėjai išnagrinėjo ir atliko 15 Europos šalių mokslo finansavimo modelių analizę bei 5 šalių (Airijos, Danijos, Italijos, Nyderlandų ir Suomijos) detalią analizę. Išleisti analizei, perspektyvoms ir pasiūlymams bei rekomendacijoms skirti leidinukai.

Projekte yra dvi pozityvios nuostatos: pirma, universiteto rektorių renka universiteto taryba, kurios daugumą sudaro išoriniai nariai; antra, valstybinio mokslinių tyrimų instituto aukščiausios valdymo institucijos daugumą sudaro išoriniai nariai. Tačiau šios nuostatos nebus efektyvios, kadangi jas neutralizuoja kitų projekto nuostatų trūkumai.

Parengtas projektas yra kompromisinis. Jame bandoma suderinti nesuderinamus dalykus: 1) nemokamas ir mokamas studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje; 2) dvi aukščiausias kolegialaus valdymo institucijas aukštojoje mokykloje (Tarybą ir Senatą), atliekančias skirtingas funkcijas – tai gali paralyžuoti aukštosios mokyklos vidinį valdymą.

Šiemet minime 125-ąsias Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro prof. Mykolo Biržiškos gimimo metines. Šios sukakties proga rugpjūčio 22 d. Vilniuje, Signatarų namuose, atidarytas jam skirtas memorialinis kambarys.

Mykolo Biržiškos asmeninius daiktus Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavė profesoriaus vaikaičiai Venta Barauskaitė-Leon, Danutė Barauskaitė-Mažeikienė ir Vytautas Barauskas, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Signatarų namuose dabar lankytojai gali pamatyti M. Biržiškos baldus, knygas, jo rankraščius, taip pat jo brolio Vaclovo Biržiškos rankraščius. Vaikaičių užsakymu iš bronzos buvo išlietos pomirtinės M. Biržiškos veido ir rankų kaukės. Jos taip pat eksponuojamos.

Plačiąja prasme globalizacija reiškiasi tuo, kad pasaulis tampa vis labiau integruotas ir priklausomas nuo naujųjų technologijų.

XX–XXI a. sandūroje intensyviai stiprėjanti globalizacija arba naujoji pasaulinė apjungtis yra istoriškai išskirtinis civilizacijos pokytis, nes kiekvienas politinio, ekonominio, socialinio ar net kultūrinio proceso dalyvis ir subjektas smarkiai veikiamas to paties pasaulinio konteksto, kuriame dalyvauja.

Akivaizdu, kad globalizacija – tai ir naujas technologinis proveržis , kurį lemia įvairūs veiksniai bei poveikiai. Tai tarptautinių korporacijų veikla, didėjanti ekonominė integracija, konkurencija, migracija, sparčiai plėtojamos informacinės technologijos, biotechnologijos ir atradimai, globalūs komunikacijos, mokslo ir žiniasklaidos procesai. Visa tai reikalauja daug didesnės vyriausybių ir politikų atsakomybės.

„Mykolo Romerio universitetas – labiausiai Pasaulio universitetų asociacijos veikloje pastebimas Lietuvos universitetas. Rektorius prof. Alvydas Pumputis, Pasaulio universitetų asociacijos tarybos narys, nuolat aktyviai darbuojasi šios organizacijos veikloje. Manau, visa šio universiteto akademinė bendruomenė džiaugiasi dalyvaudama aukštojo mokslo procesuose, nes studijos – tai pati puikiausia žmogaus veikla“, – taip teigė Pasaulio universitetų asociacijos generalinė sekretorė Eva Egron-Polak rugsėjo 4 d. vykusioje Mokslo metų pradžios šventėje, kurios metu buvo atidaryti nauji Mykolo Romerio universiteto rūmai.

„Labai įširdo I. Končius spaudoje aptikęs žodį koplytstulpis. Kas jį taip suerzino? Girdi, tai tarybinis pavadinimas, niekur tautoje nevartotas, o žemaičius net įžeidžiantis žodis. Kaip galima tokį švelnų daiktą – koplytėlę – vadinti tokiu netikusiu ir stačiokišku žodžiu – koplytstulpis!“

Mokslo Lietuvos pašnekovė – profesorė, medicinos daktarė Dalia Giedrimienė, Baltijos–Naujosios Anglijos plėtros tinklo (Baltic–New England Development Network, Inc.) prezidentė, gyvenanti Konektikuto valstijoje.

Vienai svajonei žlugus, apkaboje dar liko geras pustuzinis kitų, kurias Romano mama ilgai neatidėliodama ėmėsi įgyvendinti. Jos pačios kūrybinės ambicijos taip ir liko neįgyvendintos, tad šį praradimą turėjo kompensuoti būsimoji sūnaus sėkmė. Šį kartą šokio pasaulyje. Pasiėmęs šilko šlepetes mamos lydimas Romanas pėdindavo į Sašos Žiglovo baleto studiją, kur sunkiai keldavo koją ant skersinio, o motina sėdėdama kampe retsykiais iš džiaugsmo suplodavo rankomis ir sušukdavo: „Nižinskis, Nižinskis! Tu būsi Nižinskis! Aš žinau, ką kalbu!“

Ukrainos Respublikos Nepriklausomybės diena minima rugpjūčio 24 d., bet šiemet Vilniuje šios šalies ambasados pastangomis ji buvo pažymėta atlėgus vasaros atostogų įkarščiui. Iškilmės, paroda ir koncertas vyko rugsėjo 6-ąją Lietuvos taikomosios dailės muziejuje.

Parodoje buvo pristatyti erdviniai holografiniai vaizdai, kuriuose atgijo didelės meninės vertės senovės meno ir kultūros vertybės. Jų originalai saugomi Nacionaliniame Kijevo Pečersko istorijos ir kultūros draustinyje bei Ukrainos nacionalinio muziejaus kolekcijose. Išvydome skitų ritualinių indų (IV a. pr. Kr.), skitų papuošalų (VII–IV a. pr. Kr.), piksidų (lot. pyxis, IV a. pr. Kr. nedidelių gausiai ornamentuotų indelių su kosmetika – skaistalais, akių dažais ir aromatinėmis medžiagomis), sarmatų periodo moterų papuošalų (II a. pr. Kr.), Bizantijos meistrų gaminių (VII a.), kulto ir kitų įspūdingų meno kūrinių.

Apie aukštojo mokslo reformą, dėl kurios kyla tiek daug kalbų, ir, kurią kiekvienas įsivaizduoja savaip, kalbamės su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku, Aukštojo mokslo tarybos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos pirmininku, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. ANTANU KULAKAUSKU.