Kaip bus finansuojami moksliniai tyrimai
Su Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. habil. dr. Eugenijumi Butkumi kalbamės apie siūlomą mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti 2008-aisiais metais. Programinio konkursinio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo pasiūlymus bei rekomendacijas vykdant bendrą Lietuvos mokslo tarybos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijų Europos Sąjungos Struktūrinių fondų projektą* parengė UAB Europarama ir The CIRCA Group Europe Ltd. Prieš tai rengėjai išnagrinėjo ir atliko 15 Europos šalių mokslo finansavimo modelių analizę bei 5 šalių (Airijos, Danijos, Italijos, Nyderlandų ir Suomijos) detalią analizę. Išleisti analizei, perspektyvoms ir pasiūlymams bei rekomendacijoms skirti leidinukai.
Kodėl reikia naujos finansavimo sistemos Gerbiamasis, Profesoriau, kodėl reikia keisti šalyje esančią mokslinių tyrimų finansavimo sistemą?
Vienintelio atsakymo gal ir nėra, bet panagrinėję ES šalių praktiką matome, kad nuo institucinio prie lankstesnio finansavimo pereinama dažniausiai pagal programų finansavimą konkursų būdu. Paprastai valstybė skelbia užsakymus atlikti tam tikrus tyrimus, kuriuos gali vykdyti ne vienos institucijos mokslininkai, todėl jie buriasi į laikinas tyrėjų grupes. Taigi finansavimo sistema tampa lankstesnė.
Lietuvoje moksliniai tyrimai kol kas daugiausia vykdomi per institucijas, kurios yra finansuojamos valstybės, bet ne konkretūs nauji projektai ir darbai. Šiemet Lietuvoje lankėsi ES Atviro koordinavimo grupės ekspertai, jie analizavo esamą mūsų šalies (kaip ir kai kurių kitų šalių) mokslinių tyrimų schemą. Išvados buvo pristatytos Lietuvos Vyriausybėje. Buvo išsakyta mintis, kad dabar gyvuojanti mokslinių tyrimų schema jau neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, neskatina atsirasti naujovėms moksle. Mokslininkai kartais tiesiog vengia ar nesiryžta imtis rizikingesnių tyrinėjimų. Šią išvadą ES ekspertai pristatė ir ES Konkurencingumo taryboje, kur renkasi šalių vadovai.
Atsižvelgiant į šiuos siūlymus, taip pat ir į projektą, kurį Lietuvos mokslo taryba vykdo su LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Ūkio ministerija, buvo parengtos programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo rekomendacijos.
Kaip bus su baziniu ilgalaikiu tyrimų finansavimu per mokslo institucijas? Projektai nėra ilgalaikiai, o kai kurie fundamentiniai tyrimai gali tęstis net ištisus dešimtmečius.
Dalis finansavimo bet kuriuo atveju ir toliau bus skiriama institucijoms. Pavyzdžiui, gali būti nuspręsta, kad 80 proc. mokslinių tyrimų finansavimo bus skiriama per institucijas kaip bazinis finansavimas. Likusi dalis – 20 proc. – turėtų būti skiriama per konkursus.
Bet juk kai kurie projektai ir šiuo metu finansuojami per konkursus, o Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo veikla kaip tik pagal tokį finansavimo modelį ir veikia.
Labai gerai, kad šis Fondas per programas konkursų keliu finansuoja mokslinius tyrimus. Tačiau ta dalis Lietuvoje sudaro tik labai nedidelę dalį, maždaug 6 proc. nuo viso mokslinių tyrimų finansavimo. Likusieji 94 proc. skiriami kaip bazinis finansavimas institucijoms. Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp ES valstybių, kuri mokslines tyrimų lėšas skiria konkursiniu būdu.
Nauja metodika palies ir struktūrinius fondus Ar daug nukentės bazinis mokslinių tyrimų finansavimas, kai 20 proc. viso finansavimo bus nukreipta per konkursus?
Nenukentės, kadangi 80 proc. finansavimo bet kuriuo atveju institucijoms garantuojama. Tiesa, šiandien garantuojama 94 proc. Kadangi bendras finansavimas moksliniams tyrimams kasmet šiek tiek didėja, tai to sumažėjimo institucijos iškart neturėtų pajausti. Kitas dalykas, kad kai kurioms institucijoms tas finansavimas sumažėjo, nes tam tikrą lėšų dalį bandoma perskirstyti pagal siūlomą naują metodiką. Siekiame didinti konkursinio finansavimo dalį bendrame tyrimų finansavime, bet Seime ir Vyriausybėje visada atsiranda užtarėjų tiems, kurie norėtų veikti pagal seną lėšų skyrimo metodiką.
Nauja metodika, jeigu ji bus priimta, yra labai aktuali skirstant Lietuvą pasieksiančias ES struktūrinių fondų lėšas.
Vadinasi, kalba vyksta ne vien apie mokslinės tyrimo finansavimo dalies per konkursus didinimą, bet ir apie ES struktūrinių fondų lėšų skyrimą?
LR Seimui yra pateiktas LR Mokslo ir studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo Įstatymo projektas. Jame apibrėžiamas Lietuvos mokslo tarybos statusas, struktūra, numatytas ir toks punktas: „Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų sistemos žmogiškųjų išteklių plėtrai skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų programas, pagal programas atliekamų mokslinių tyrimų finansavimą ir vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą.“ Pagal numatomą projektą Lietuvos mokslo tarybą sudarytų valdyba ir du ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas bei Gamtos ir technikos mokslų komitetas.
Jeigu laikytumės ligi šiol galiojančio principo, tai į Lietuvą ateinančias gana dideles ES struktūrinių fondų lėšas tektų visiems padalyti po truputį. Ar tai užtikrintų naują Lietuvos mokslo kokybę? Abejoju. Visame pasaulyje stengiamasi daugiausia finansuoti geriausius kolektyvus ir mokslininkus. Nesugebantys ar nenorintys konkuruoti, ir ypač jei tyrimai neatitinka valstybės poreikių, po truputį turi trauktis į nuošalę arba privalo restruktūrizuotis.
Tyrėjas tyrėjui nelygu ir iš visų reikalauti, kad savo tyrimais stebintų pasaulį – to nėra ir nebus niekada. Ar siūlomoje finansavimo sistemoje numatyta, kaip padėti ugdyti mūsų mokslinių grupių narių gebėjimus, kaip sėkmingai juos įtraukti į programinį konkursinį finansavimą?
Neginčiju, kad tyrėjus reikia pratinti prie konkursinio finansavimo, bet 17 nepriklausomos valstybės gyvavimo metų ar nebuvo pakankamas laikas įprasti? Manau, pakankamas. Jeigu sistemiškai per tą laiką nepradėjome keisti viso proceso, tai dabar teks visą tai atlikti pakankamai radikaliai. Kito kelio nėra. Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių pagal daugelį parametrų, tad būtina tą atsilikimą šalinti. Jeigu pripažįstame, kad mokslas privalo tarnauti valstybės tikslams ir Lisabonos strategijos įgyvendinimui, tai reikia imtis greitų ir net radikalių žingsnių, antraip atsilikimas tik gilės.
Tai nėra neskausmingas procesas, bet visi moksle esantys darbuotojai naujojoje finansavimo sistemoje tikrai galės rasti savo vietą. Kai kurie tyrėjai gal sunkokai persiorientuos prie naujos sistemos, bet tą būtina padaryti. Pavyzdį rodo krepšininkai: konkuruodami su garsiausiomis Europos šalių rinktinėmis, jie įrodė, kad verti būti tarp pirmaujančių. To paties norime ir iš mokslininkų. Konkurencija yra variklis, o mokslininkams tenka konkuruoti Europos mokslo erdvėje. Sklendimas vien savo pačių erdvėje veda prie atsilikimo. O tokių mokslo institucijų dar yra.
Norėtųsi dar didesnės skvarbos Kas trukdė per kone 17 nepriklausomybės metų mokslinių tyrimų projektinio finansavimo procentą gerokai kilstelėti?
Buvo daug veiksnių, o bene pagrindinis – ligi šiol valstybėje apskritai nebuvo suvoktas mokslo vaidmuo. Europa tikrai jau gerą dešimt metų tą suvokia, tai mes pastebime ir per Bendrąsias programas, į kurias integruojamos didelės įvairių šalių mokslo pajėgos. Pradėję bendrauti Europos mokslo erdvėje, iškart pamatėme, kur atsiliekame, ir atsilikimas gilėja. Mūsų silpna vieta – nesugebame įsitraukti į tas programas, nesugebame pasiūlyti naujų idėjų. Kitaip tariant, nesugebame konkuruoti.
Prastas mokslas, ar kitos priežastys?
Kartais taip atsitinka dėl nepakankamo mokslo lygio, bet kartais nemokame pristatyti pasiektų rezultatų. Ne visada sugebame užmegzti ryšius su partneriais Europoje ir kitose pasaulio šalyse.
Yra ir puikių pavyzdžių. Antai Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomai jau pripažįstami pasaulyje. Dabar jie ėmėsi leisti žurnalą Baltic Journal of Astronomy, kuris labai greitai pateko į ISI sąrašus, žurnale spausdinasi viso pasaulio astronomai. Štai astronomas Rimvydas Janulis su grupe kitų šalių astronomų straipsnį apie naujų planetų atradimą išspausdino žurnale Nature. Aukščiausio lygio tarptautinis pripažinimas. Galėčiau paminėti kai kurias matematikos kryptis, kuriose lietuvių darbai susilaukė plataus pripažinimo. Arba štai habil. dr. Ingės Lukšaitės knyga Reformacija Lietuvoje išleista Vokietijoje, dabar leidžiama dar viena knyga.
Vadinasi, Lietuvos mokslas turi potencialą, kai kuriais atvejais visai neblogą. Tačiau tos tarptautinės skvarbos norėtųsi didesnės.
Į tarptautinius vandenis išplaukia mokslo viršūnės, bet kad jos atsirastų būtina kritinė masė. Ją taip pat reikia palaikyti.
Palaikyti reikia visus, bet labiau finansuoti tuos, kurie sugeba plačiau reikštis. Taip yra visame pasaulyje. Nefinansuosime tų krypčių, kurios nei Lietuvos poreikiais, nei Europos masteliais nėra aukšto lygio.
Prasideda drastiškų sprendimų metas?
Nepavadinčiau jo drastiškuoju, nes į naują finansavimo sistemą turi būti pereinama nuosekliai, palaipsniui. Juk nesakome, kad per konkursus 50 proc. tyrimų pradėkime finansuoti.
Tiesa apie ekspertus Kalbėdami apie mokslinių tyrimų finansavimą mintyje dažniausiai turime lėšas iš valstybės biudžeto. O šalies ūkio sektorius?
Galima apgailestauti, kad Lietuvos ūkio sektorius labai menkai šiandien prisideda prie Lietuvos mokslo finansavimo. Taip yra dėl susiklosčiusių tradicijų ir dėl nesuvokimo, kad toks ūkis, kuris nesiremia mokslu, negali ilgai būti konkurencingas. Bijau būti blogu pranašu, bet neužilgo pajusime silpnas Lietuvos pramonės vietas. Rezervai turi eiti iš mokslo naujovių, o mokslu šiandieninė šalies pramonė menkai remiasi.
