MOKSLASplius.lt

Rusijoje domimasi Marijos Gimbutienės paveldu

Mokslo Lietuvos redakcijoje apsilankė žurnalistė Kornelija Jankauskaitė, su kuria bendraujame ne vienus metus, mat spausdinome pašnekesį Kelias pas Mariją apie prof. Mariją Gimbutienę (2006 m. Nr. 4, p. 10–11 ir Nr. 5, p. 12–13). K. Jankauskaitei yra tekę kurį laiką gyventi M. Gimbutienės namuose Kalifornijoje, JAV. Blogėjant sveikatai, profesorei reikėjo pagalbininkės, tuo labiau, kad spaudai rengė knygą Deivės civilizacija. Kornelijai teko atsakinėti į mokslininkei rašomus laiškus, tvarkyti jos archyvą, atlikti būtiniausius buitinius darbus.Marijos Gimbutienės knygos, išleistos Rusijoje, viršelis

2005 m. pasirodė Kornelijos Jankauskaitės ir Živilės Gimbutaitės sudaryta knyga Marija Gimbutienė... iš laiškų ir prisiminimų. Knyga gausiai iliustruota, ji – puikus šaltinis tyrinėtojams ir visiems, kuriems rūpi pažinti vienos žymiausių lietuvių mokslininkių, archeomitologijos mokslo kūrėjos, Senosios Europos civilizacijos atradėjos gyvenimą ir mokslinės veiklos kelią. Ne tiek jau daug galėtume išvardyti pasaulio mokslininkų, kuriems priklauso naujos, ligi tol nežinotos civilizacijos atradėjo vardas. Viena iš jų yra lietuvė Marija Gimbutienė.

Šį kartą Mokslo Lietuvos redakcijoje Kornelija Jankauskaitė pasirodė su nauja, Maskvoje rusų kalba išleista Marijos Gimbutienės knyga Didžiosios Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis (The Civilization of the Goddes: The World of Old Europe). Ši 1991 m. M. Gimbutienės San Franciske išleista knyga 1993 m. pelnė Enisfildo-Vulfo (Anisfield-Wolf) premiją, kuri JAV nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.

Dabar šis veikalas pasiekė Rusijos skaitytoją. Knygos leidybą inicijavo Socialinės ir genderinės (gender – lyčių lygybė) politikos institutas. Leidybos projektas inicijuotas ir remtas Atviros visuomenės instituto (Soroso fondo – Rusija) Moterų tinklo ir Leidybos programų. Į rusų kalbą šią knygą išvertė, parengė spaudai ir išleido Rusijos politinės enciklopedijos leidykla. Knyga pasirodė serijoje Genderinė kolekcija – užsienio klasika.

Vis dažniau plinta sąvoka genderinis požiūris. Tai reiškia, kad visuomenėje vykstantys procesai, kurie nagrinėjami per lyčių skirtingumo prizmę pabrėžiant socialinį problemos aspektą. Tuo terminas gender skiriasi nuo biologinio lyties apibrėžimo sex ir išreiškia socialinių vyrų ir moterų vaidmenų skirtumus, socialinių lūkesčių motyvus. Genderinės problemos ypač išryškėjo XX a. pabaigoje, rinkos ekonomikos metais aštrėjant lyčių santykių problemoms, kurios sietinos su visuomenėje įsitvirtinusiais stereotipais, lyčių diskriminacija ir panašiais reiškiniais. Antai Rusijos mokslų akademijos Socialinių-ekonominių gyventojų problemų instituto direktorė akad. prof. Natalja Rimaševskaja atkreipė dėmesį, kad Rusijos universitetuose rektorių vyrų yra 93 proc., o moterų – vos 7 proc., nors tarp vyresniųjų dėstytojų 68 proc. yra moterų ir 31 proc. – vyrų. Darbdaviais šalyje yra 65 proc. vyrų ir tik 35 proc. moterų. Vadovaujančius postus užėmę vyrai – įmonių direktoriai gavo didesnę dalį privatizuotos valstybės nuosavybės ir tapo privačių įmonių savininkais. Vyrai vis labiau naudoja agresyvų valdymo stilių ir visuomenėje didina genderinę asimetriją. Dažnai tarp tos pačios profesijos darbuotojų moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis už vyrų. Nereikia būti dideliu feministu ar feministe, kad suprastum, jog moterų padėtis ryškiai ir blogąja prasme skiriasi nuo stipriosios lyties atstovų padėties, ir toli gražu ne vien Rusijoje.

M. Gimbutienės knygos leidėjų manymu, šis veikalas gali būti naudingas mažinant atskirtį pagal lyties skirtumus, todėl būtent Socialinės ir genderinės politikos institutas ėmėsi jo leidybos. Knygos anotacijoje rašoma, kad autorė pateikia VII–III tūkst. iki mūsų eros, t. y. iki indoeuropiečių pasirodymo, Europoje gyvenusių tautų gyvenimo būdą, jų socialinę struktūrą ir tikėjimą. Tai stabilių žemdirbystės bendruomenių formavimosi laikotarpis, kai labai padidėjo gyventojų skaičius, buvo sukurta sudėtinga, su Didžiosios Deivės kultu susijusi simbolių sistema ir turtinga meninė kalba. Knygoje taip pat aprašomos matrilokalinių kultūrų bendrijos, gyvavusios 6500–3500 m. pr. Kr., jų išsidėstymas, gyvavimo chronologija, menas ir architektūra, religija, raštas, socialinio gyvenimo ypatumai. Baigiamojoje knygos dalyje kalbama apie šių kultūrų nuosmukį ir apie kitų kultūrų įsiveržimą. Jos visiškai pakeitė Senosios Europos gyvenimo sanklodą. Anotacijoje pabrėžiama, kad leidžiant šią knygą norėta atkreipti dėmesį į svarbiausius priešistorinės Europos reiškinius, kurie ligi šiol nežinomi Rusijos skaitytojui arba visiškai nebuvo nagrinėti net Europos mastu.