Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Ilgai tarptautiškumas buvo suvokiamas primityviausia, fizinio-geografinio mobilumo prasme* . Dabar ši sąvoka gerokai pakito. Tarptautiškumas – tai geografinis mobilumas (vertikalus ir horizontalus), studijų pasiūla, studijų kokybė bei europinė ar globalioji dimensija studijose; tai informacijos apie studijas ir aukštąją mokyklą pateikimo kokybė; tai tarptautinio personalo institucijoje bei patarnavimų problema ir t. t.

Baltijos šalys jau metus bendradarbiauja, kurdamos paskirstytųjų skaičiavimų tinklą BalticGrid. Projekte dalyvauja 10 institucijų iš 6 šalių. Lietuvai atstovauja VU Matematikos ir informatikos fakultetas (VU MIF) bei VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (VU TFAI). 2006 m. lapkričio 27 d. įvyko VU TFAI BalticGrid projekto dalyvių susitikimas; jame dalyvavo instituto kompiuterių telkinio administratoriai, programų kūrėjai bei mokslininkai, naudojantys BalticGrid tiekiamus resursus savo moksliniam darbui. Grid vartotojai bei programų kūrėjai išsakė savo lūkesčius bei pasidalino patirtimi, įgyta pritaikant programinę įrangą prie Grid aplinkos. Kompiuterinių sistemų administratoriai pristatė neseniai Grid aplinkoje įdiegtas naujoves bei patobulinimus. BalticGrid projekto visuotinėje konferencijoje Rygoje spalio 4–6 d. dalyvavę delegatai supažindino kolegas su projekto laimėjimais ir tolesnės veiklos gairėmis.

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Šventė buvo surengta centriniuose universiteto rūmuose – kad lengviau būtų pasiekiama sukaktuves mininčio fakulteto veteranams.

Mokslo Lietuva gilinasi į Komunikacijos fakulteto veiklos subtilybes, bendrauja su dekanu prof. Domu Kaunu ir prodekanu mokslo reikalams doc. Arvydu Pacevičiumi.

 Tęsiame pokalbį su Niujorko politechnikos universiteto Brukline profesoriumi Romualdu Šviedriu, kuris šiuo metu su kitais ekspedicijos dalyviais iš Lietuvos keliauja į Čilę.

.

Tęsiame pasakojimą apie Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio pirmąją kelionę į Lietuvą 1966 m. rugpjūtį. Venclovų namuose šiemet paminėtos poeto viešnagės keturiasdešimtosios ir dešimtosios poeto mirties metinės. Renginys leidžia plačiau pasižvalgyti po geografines ir laiko erdves. Tai padės geriau suvokti J. Brodskio atvykimo į Vilnių reikšmę.

Jau praėjo metai (2006 02 14), kai palydėjome į amžiną poilsį Antakalnio kapinių kalnelyje Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyriausiąjį mokslinį darbuotoją, profesorių Gemirą Maksimovą. Tai buvo plačios erudicijos mokslininkas, augalų fiziologas. Jis dirbo žinomuose Rusijos mokslo centruose: Irkutske, Sibiro augalų fiziologijos institute (1960–1968 m.), Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) universiteto Biologijos institute (1968–1989 m.) docentu ir laboratorijos vadovu bei 1989–2006 m. Botanikos instituto (BI) Augalų fiziologijos laboratorijoje vyriausiuoju mokslo darbuotoju.

Veiksminga ir integruota mokslo bei studijų sistemos veikla yra viena iš kertinių sąlygų stiprinant šalies ūkio konkurencingumą, kuriant šalyje modernią žinių visuomenę ir siekiant kiekvieno jos nario gerovės. Teigiamai vertindami didėjantį Lietuvos Prezidento, Vyriausybės ir politinių partijų dėmesį aukštojo mokslo problemoms ir pritardami reformų būtinumui, universitetų vadovai šiuo kreipimusi reiškia savo nuomonę dėl tolesnės aukštojo mokslo reformos tikslų ir veiksmų.

Lapkričio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vykusiame vakare pristatyta profesorės Viktorijos Daujotytės knyga Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių.

Kultūros vakarą rengė Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus žemaičių kultūros draugija, Šatrijos Raganos bendrija ir Vilniaus dailės akademijos leidykla, išleidusi šią knygą.Vakarą pradėjęs Romualdas Budrys priminė, kad studijuodamas Vytautas Mačernis dirbo gidu Vilniaus miesto muziejuje. Prasminga, kad vakaras įvyko būtent ten.

Atsiminimų vakaro dalyviai Lietuvių kalbos institute prisiminė savo kolegą ir bičiulį, kalbininką baltistą, poetą ir vertėją prof. Anatolijų Nepokupną (1932–2006 m.). Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Kalbotyros instituto skyriaus vedėjas Anatolijus Nepokupnas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

Jonė Grigaliūnienė
Vilniaus universitetas

Bolonijos procesas* ir jo įgyvendinimo rezultatai – Lietuvoje dar mažai diskutuojama tema. Net ir akademinės bendruomenės atstovai Bolonijos procesą dažnai suvokia supaprastintai. Daugeliui atrodo, jog Bolonijos procesas – tai vien tik dviejų ciklų (bakalauro ir magistro) studijų ir kreditų sistema. Kadangi Lietuvoje dviejų studijų ciklų sistema veikia nuo 1993 m., gali susidaryti įspūdis, jog mes jau įgyvendinome pagrindinius Bolonijos proceso reikalavimus. Apie tokį supaprastintą Bolonijos proceso supratimą yra užsiminęs J. L. Mackenzie’is, vadovavęs Londone vykusiai diskusijai apie Bolonijos proceso įgyvendinimą ir anglistikos studijas. Šio straipsnio autorė rengdamasi konferencijai, stengėsi susipažinti ne tik su svarbiausiais dokumentais ir nutarimais, bet ir kitokia akademinio diskurso, susijusio su Bolonijos proceso įgyvendinimu, medžiaga. Tokios, deja, nelabai pavyko rasti, nes mūsų akademinė bendruomenė apie tai nediskutuoja. Beje, apskritojo stalo diskusijos dalyviams rengiantis konferencijai buvo išsiųsta 25 klausimų anketa. Atsakymai į ją ir turėjo sudaryti diskusijos pagrindą. Visi diskusijos dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: jau įgyvendinančius Bolonijos proceso reikalavimus ir dar tik pradedančius ar besirengiančius įgyvendinti. Lietuva buvo priskirta antrajai grupei, ir tai iš karto sukėlė nepasitenkinimą bei nepritarimą. Tačiau pasigilinus į problemas, paaiškėjo, kad be jau minėtų laimėjimų (dviejų studijų ciklų ir kreditų sistemos) nelabai kuo turime pasidžiaugti.