Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais, gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų pamink­lų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, turinti didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyros tyrinėjimai.

Tauragės, nuo kurios į pietus prasideda skalvių žemė ir Mažoji Lietuva, viešojoje bibliotekoje organizuotas įdomus renginys. Jame dalyvavo svečiai iš Kaliningrado: poetas Borisas Bartfeldas, rašytojas Olegas Gluškinas, okeanologas Jemeljanas Jemeljanovas, lietuvių kalbos mokytoja Rūta Daujotaitė-Leonova. Iš Vilniaus atvyko architektas dr. Napalys Kitkauskas, istorikas, enciklopedininkas dr. Algirdas Matulevičius, iš Kauno – VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Pusantro dešimtmečio gimdytas kūdikis išvydo šviesą – užbaigta keturtomė „Technikos enciklopedija“. Svarbus įvykis šalies techninei, inžinerinei ir mokslinei visuomenei, taip pat ir dirbantiesiems techninės terminijos tvarkyboje. Technikos dalykai svarbūs ne vien pramonei, transportui, statybai ar karybai, bet persmelkia visą mūsų gyvenimą daug daugiau, negu apie tai susimąstome kasdienybėje. Vis dėlto visuomenėje, regis, vyraujas įsitikinimas, kad „Technikos enciklopedija“ labiausiai turėtų rūpėti inžinieriams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, na, dar technine kūryba užsiimantiems ar besidomintiems asmenims.

Artėja 2014-ieji – jubilieji­niai metai, kai sukanka 300 metų nuo grožinės latvių literatūros pradininko Gothardo Frydricho Stenderio gimimo. Tais pačiais metais sukanka 300 metų, kai Lazdynėliuose (dabartinėje Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, poetas, liuteronų kunigas Kristijonas Donelaitis. Gal būtų tikslinga 2014 metais ir Lietuvoje, ir Latvijoje, taip pat ir Prūsijoje, Kristijono Donelaičio gimtinėje, ir gyventose vietose surengti paminėjimo renginius dviems iškiliems baltų tautų milžinams – Kristijonui Donelaičiui ir Gothardui Frydrichui Stenderiui?

Šeima kaip pirminis socialinis institutas, vykstant esminėms pastarųjų metų Lietuvos visuomenės transformacijoms, patiria ryškių pokyčių. Keičiantis visuomenės struktūrų funkcionavimo principams ir santykiams, turintiems trumpalaikių ir ilgalaikių pasikeitimų dimensijos, kinta ir šeimos funkcijos. Keičiasi šeimos vaidmuo visuomenėje bei individo gyvenime. Šeimos kitimo tendencijos glaudžiai siejasi su istorine ir kultūrine šalies, tiek emigracijos, o kartu integracijos į pasaulio bendruomenę raida.

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovas – Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas prof. habil. dr. Albinas KUSTA.

Šių metų, vasario 11-osios dienos popietę į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų Audiencijų menę gausiai rinkosi kviestiniai svečiai: Lietuvos istorijos, knygos, spaudos, literatūros, kalbos ir kultūrinio paveldo mylėtojai bei puoselėtojai. Be vilniečių, į renginį atvyko delegacijos iš Kauno, Pakruojo, Elektrėnų, Šakių rajono bei kitų šalies vietovių. Tad renginiui dar neprasidėjus, LDK Valdovų rūmų renesansinė audiencijų salė jau buvo pilnut pilnutėlė svečių. Daug kam iš susirinkusiųjų dalyvių vien jau tai „paglostė širdį“, nes buvo matyti, kad šalyje, nepaisant Vyriausybės vykdomos prastos kultūros politikos, vis dar liko žmonių, kuriems skaitymas, knyga ir kultūra tebėra nepajudinamos ir pamatinės vertybės.

Kovo 19 dieną, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusioje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ataskaitinėje – rinkiminėje konferencijoje, vienerių su puse metų prezidentės kadencijai buvo išrinkta Ieva Dičmonaitė, kuri vadovaus organizacijai 2011–2012 metais. Ji pakeitė prieš tai kadenciją organizacijai vadovavusį Arūną Mark.

Autobusui pajudėjus su 45 artistais link Punsko lietuvių mokslo ir kultūros centrų, daugeliui kirbėjo, kaip bus priimtas naujai sukurtas Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojo E.Mažinto vodevilis „Bitele, skrisk per Lietuvą“, skirtas mokytojos G.Petkevičaitės-Bitės 150-ties metų jubiliejui. Punsko Dariaus ir Girėno gimnazija, (lenk. Gimnazjum z Polskim i Litewskim Jezykiem Nauczania im. Dariusa i Girenasa w Puńsku) dieninė, savarankiško mokymosi, nepilną vidurinį išsilavinimą suteikianti Lenkijos švietimo įstaiga, esanti Punsko vietovėje. Mokykla įsikūrusi Punsko Kovo 11-tosios mokyklų komplekse, kartu su kitomis švietimo įstaigomis – pagrindine mokykla ir dviem licėjais.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, kovo 10-ąją, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Kazio ir Gabrielės Varnelių dovana“. Eksponuojami senieji žemėlapiai ir retos knygos iš dailininko ir kolekcininko profesoriaus Kazio VARNELIO (1917–2010) rinkinių – visa tai, ko kasdien negalime pamatyti Kazio Varnelio namuose-muziejuje.