Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Aptariamoji Studija apskritai laikytina prasmingu ir vertingu dokumentu, galinčiu prisidėti prie šalies aukštojo mokslo sistemos tobulinimo. Vertingi yra Studijos priedai ir lentelės, išsamus sąrašas literatūros aptariamais klausimais. Suprantama, tai nėra visiškai išbaigtas ar direktyvomis aprobuotas dokumentas. Patys Studijos autoriai nurodė daugelį šio teksto ribotumų, sąlygiškumų, susietų su atskirų aukštojo mokslo aspektų vertinimo metodikos nepabaigtumu ar neišdiskutuotų kriterijų taikymu, su neišsamia oficialia ar universitetų pateikta statistika, duomenų stoka ar neunifikuota jų pateikimo forma. Visa tai galima suprasti ir priimti Studiją kaip vieną iš daugelio iki šiol parengtų „tinkamų vartojimui“ ekspertinių studijų aukštojo mokslo klausimais.

Sausio 16 d. Vilniaus rotušėje už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miestui Barboros Radvilaitės medalis įteiktas pedagogei, teatrologei prof. Irenai Veisaitei, o Žygimanto Augusto medalis – ilgamečiam Ąžuoliuko choro vadovui prof. Vytautui Miškiniui. Tai Vilniaus miesto apdovanojimai, skirti asmenybėms, kurios savo veikla turtina mūsų sostinę, suteikia jai išskirtinių spalvų.

Prisimindami Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio (1940–1996 m.) pirmąją kelionę į Lietuvą negalime išsiversti plačiau neaptarę J. Brodskio bičiulio Tomo Venclovos kai kurių gyvenimo ir likimo vingių. Šias dvi asmenybes labai daug kas sieja – nepritapimas prie buvusios santvarkos, emigravimas panašiomis aplinkybėmis, aktyvi kūrybinė ir visuomeninė veikla skaldant sovietijos imperiją – tad ir šiame rašinyje beveik neįmanoma išvengti tam tikro šių asmenybių sugretinimo.

Vasario 1-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas baigia pirmąjį ryžtingos reformos etapą, apie kurį garsiai ir net labai garsiai kalbama jau kone metai. Nelaukiama net rugsėjo 1-osios, t. y. datos, kai turėtų būti pradėta šalies aukštojo mokslo reforma. Sunku rasti labiau neapibrėžtą temą diskusijoms kaip aukštojo mokslo reformos. Vieni sakys, kad reformą atlikome, kai įsivedėme bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programas, kiti – kad gyvename permanentinės reformos metą, o treti – kad reforma nė nepradėta, nes visa, kas vyko ligi šiol, tebuvo žaidimas, reformos imitacija. Bus ir tokių, kurie teigs, kad visas mūsų pastarųjų kone dviejų dešimtmečių gyvenimas – tai totalinių reformų laikotarpis, kuris ir toliau tęsis, nes visas mūsų gyvenimas – nesibaigianti reforma.

Palikę nuošalyje tuščią ginčą, kiek teisėtas buvo 1923 m. sausyje įvykdytas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Respublikos, be užuolankų ir išlygų norime pasakyti, kad šis aktas – tai didelė, istorinė jaunos valstybės pergalė kovoje dėl savo etnografinių sričių sujungimo. Ekonomiškai nepajėgi, kultūriškai atsilikusi Lietuvėlė, už savo nugaros turinti klastingą Lenkiją, jau aneksavusią trečdalį jos etnografinių–istorinių žemių ir neslepiančią kėslų šiaip ar taip pavergti ją visą, vis dėlto varžybose dėl Klaipėdos krašto, sumaniai naudodamasi susiklosčiusia Europoje politine padėtimi, privertė didžiąsias valstybes pripažinti Lietuvos teises į dešinįjį Nemuno krantą ir Klaipėdos miesto apylinkes.

Vargu ar kuris kitas Lietuvos mokslininkas galėtų susilyginti su Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesoriumi habil. dr. Kęstučiu Pyragu pagal cituojamumą ir nuorodas į jo straipsnius. K. Pyrago darbai susilaukė daugiau kaip 1900 citavimų moksliniuose žurnaluose. Vienas straipsnis (K. Pyragas, Continuous control of chaos via self-controlling feedback, Phys. Lett. A. v. 170, p. 421, 1992) pacituotas per 930 kartų. Skaičiai išties įspūdingi, ir tai, ko gero, didžiausias citavimo indeksas Lietuvoje. Pyrago chaoso valdymo metodas (mokslinėje literatūroje vadinamas Pyragas method) – žinomas pasaulyje visiems, kurie tyrinėja chaoso teoriją arba taiko šios teorijos rezultatus įvairiuose moksluose. Lietuvis fizikas sukūrė originalią chaoso valdymo metodiką, panaudodamas uždelsto grįžtamo ryšio principą. Tai solidus įnašas į pasaulinį mokslą.

Prieš išvykdamas į mėnesį truksiančią kelionę Čilėn mokslo istorikas prof. Romualdas Šviedrys sausio 2 d. Mokslo Lietuvą supažindino su savo kelionės tikslais, kurie neabejotinai turėtų sudominti ir mūsų skaitytojus.

Lietuvos mokslo taryba apsvarstė galimus studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose finansavimo tobulinimo būdus. Pirmiausia atkreipiame dėmesį į tai, kad aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, veikla valstybėje yra įvairi. Tai ne tik kelių pakopų ir formų studijos. Universitetai rengia aukščiausios kvalifikacijos specialistus mokslinei ir kūrybinei veiklai doktorantūroje, meno aspirantūroje ar rezidentūroje. Juose atliekami valstybei reikšmingi moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai, plėtojama meninė kūryba. Šie darbai būtini pedagoginio personalo mokslinei kvalifikacijai ugdyti, jie suteikia mokslinį pagrindą magistrantų, doktorantų, rezidentų ar meno licenciatų studijoms. Aukštosios mokyklos taip pat turi turėti ir šiuolaikiškas aukštos kokybės studijas užtikrinančią infrastruktūrą, studijų ir mokslines laboratorijas, mokslo institutus, bibliotekas, muziejus, botanikos sodus ir pan.

Toliau kalbamės su prof. Palmira Jucevičiene, Kauno technologijos universiteto Edukologijos studijų instituto direktore, Ugdymo sistemų katedros vedėja.

Sausio 3 d. mokslo istorikas prof. Romualdas Šviedrys pakilo skrydžiui į penkias savaites truksiančią kelionę, bet išvakarėse apsilankė Mokslo Lietuvos redakcijoje, tad galėjome svečią pakalbinti. Neabejojame, kad mūsų skaitytojams bus įdomu išgirsti apie profesoriaus artimiausius ir toli siekiančius tikslus bei sau keliamus uždavinius.