Magistratūros studijų sisteminimas
Studijų kokybės vertinimo centras 2005 m. pasirašė sutartį Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamam projektui Magistrantūros studijų sisteminimas. Šio projekto partneris – Lietuvos mokslo taryba.
Studijos Universitetų pajėgumai vykdyti magistrantūros studijas pagrindiniai tikslai: 1) atlikti išsamią Lietuvoje vykdomų magistrantūros studijų teisinės aplinkos analizę, atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimą ir Vakarų Europos šalių universitetų patirtį; 2) atlikti magistrantūros studijų užsienio šalių ir Lietuvos universitetuose lyginamąją analizę; 3) išnagrinėti esamą Lietuvos universitetų pedagoginį ir materialųjį pajėgumą vykdyti magistrantūros studijas ir šio pajėgumo įtaką studijų kokybei; 4) nustatyti universitetų reitingus pagal atskiras studijų kryptis ir programų tipus; 5) nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant kokybiškas magistrantūros studijas universitetuose ir parengti rekomendacijas magistrantūros studijų problemoms Lietuvos universitetuose spręsti.
Vykdant projektą parengtos studijos Magistrantūros ir Lietuvos ūkio poreikių atitikimas, Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas. Vyko konferencija Magistrantūros studijos Lietuvoje ir kitose ES valstybėse: turima patirtis, kylančios problemos ir jų sprendimo būdai. Lietuvos mokslo tarybos nuolatinė Studijų komisija nagrinėjo studijų ir konferencijos medžiagą, kuria bus remiamasi rengiant kitus projekto dokumentus: Magistrantūros studijų sisteminimo prielaidas, Magistrantūros studijų programų kūrimo metodiką, Magistrantūros studijų programų vertinimo metodikos koregavimą, Magistrantūros studijų tinklo raidos strategijos projektą.
Lietuvos mokslo tarybos ekspertų nuomone, studijose pateikta informacija naudinga aukštosioms mokykloms tobulinant aukštojo mokslo studijas, tačiau kai kurios išvados ir rekomendacijos kelia rimtų abejonių. Lietuvos mokslo taryba ekspertų pastabas ir siūlymus perdavė Studijų kokybės vertinimo centrui. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų nuomone, universitetų reitingavimas atliktas nekorektiškai – užuot palyginus atskiras studijų kryptis ir programų tipus, lyginamos institucijos. Mokslo Lietuvos skaitytojams pateikiamas prof. Juozo Antanavičiaus vertinimas (studija Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas 11 skyrius Universitetų reitingavimo metodologija ir reitingo nustatymas).
Manome, kad į ekspertų pastabas turėtų būti atsižvelgta vykdant tolesnius projekto darbus.
Informaciją pateikė dr. Jonas Puodžius
Prof. dr. Juozas Antanavičius
Aptariamoji Studija apskritai laikytina prasmingu ir vertingu dokumentu, galinčiu prisidėti prie šalies aukštojo mokslo sistemos tobulinimo. Vertingi yra Studijos priedai ir lentelės, išsamus sąrašas literatūros aptariamais klausimais. Suprantama, tai nėra visiškai išbaigtas ar direktyvomis aprobuotas dokumentas. Patys Studijos autoriai nurodė daugelį šio teksto ribotumų, sąlygiškumų, susietų su atskirų aukštojo mokslo aspektų vertinimo metodikos nepabaigtumu ar neišdiskutuotų kriterijų taikymu, su neišsamia oficialia ar universitetų pateikta statistika, duomenų stoka ar neunifikuota jų pateikimo forma. Visa tai galima suprasti ir priimti Studiją kaip vieną iš daugelio iki šiol parengtų „tinkamų vartojimui“ ekspertinių studijų aukštojo mokslo klausimais.
Tačiau iš pozityvaus šios Studijos konteksto apmaudžiai iškrenta skyrius Universitetų reitingavimo metodologija ir reitingo nustatymas. Šiaip jau kompetentingų mokslininkų-ekspertų kolektyvas šią Lietuvoje visiškai naują problemą sprendė nepakankamai atsakingai, be panoraminio žvilgsnio į šalies universitetines studijas, visai nesigilindami į atskirų universitetų ir jų vykdomų studijų programų specifiką ir valstybės joms iškeltus uždavinius, lygindami (ir reitinguodami) nesulyginamus dalykus, strategines išvadas remdami labai ribota (kiekybiškai ir kokybiškai) statistinių duomenų baze. Taigi šis skyrius iš esmės gali būti pavadintas „deguto šaukštu medaus statinėje“.
Teigiama ir vertinga šiame skyriuje yra pateikta šiuo klausimu pasaulio šalių praktikos apžvalga ir egzistuojančios rating ir ranking sistemos bei metodikos, reitingavimo prasmė ir paskirtis. Šis įdirbis galėtų būti geras pagrindas kurti (neskubant, atsakingai, pasitelkus šalies studijų programų spektrą atitinkančių ekspertų ratą) Lietuvos universitetinių studijų programų (gal ir universitetų?) vertinimo bei reitingavimo sistemą, principus. Tačiau šįkart paskubėta, sudėtinga ir atsakinga operacija atlikta „atšipusiu virtuviniu peiliu“.
Nekeliu sau uždavinio išanalizuoti tekstą išsamiai ir detaliai, pakanka nurodyti tik dalį, kaip man atrodo, esminių šios dokumento dalies trūkumų ir klaidų. Pastabas mėginau išdėstyti be hierarchinės jų pateikimo tvarkos, „nereitinguodamas“ jų pagal svarbą.
