Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

2010 m. humanitarai minėjo iškilaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio 150 metų jubiliejų. Šia proga buvo organizuojamos konferencijos ir kitokio pobūdžio renginiai. Keliuose renginiuose pranešimus skaitė ir kalbėjo didelę savo gyvenimo dalį išsamioms Jablonskio daugiašakės veiklos studijoms paskyręs Arnoldas Piročkinas. Jis ne tik dalyvavo Jablonskio minėjimuose, bet ir paskelbė net septynis straipsnius periodikoje („Mokslo Lietuvoje“, „Moksle ir gyvenime“, „Metuose“ ir kt.). Išsamūs studijų pobūdžio straipsniai kartais netilpdavo į vieną numerį ir buvo spausdinami su tęsiniais.

Komunikacija, pagal J. Fiskę, yra svarbiausias veiksnys kultūrai ir pažangai egzistuoti, be jos bet kokia kultūra turėtų žlugti. Juk žmogus negali gyventi be ryšio su kitais žmonėmis, jį supančia socialine aplinka, nes komunikacija yra keitimosi informacija procesas (V. Baršauskienė), o socialinei kompetencijai ugdyti būtina komunikacinė kompetencija. Ne atsitiktinai komunikacijos terminas pripažintas vienu iš šimto svarbiausių XX-ajame amžiuje.

2010 m. vasarą pasirodė antroji žymiam miškininkui profesoriui Jonui Kuprioniui (1901 08 03–1982 07 08) skirta knyga „Jonas Kuprionis miškininkas“. 2006 m. išspausdinta knyga „Jonas Kuprionis skautas“. Abiejų knygų sudarytojas pedagogas Jonas Bagdonas, J. Kuprionio sūnėnas, labai daug kruopštaus darbo ir širdies atiduodantis savo dėdės veiklos garsinimui.

Keliamas klausimas skaitytojui gali pasirodyti keistas ar gal net absurdiškas: ką tik minėjome didžiojo kalbininko 150-ąsias gimimo metines, tai negi nežinoma jo gimimo vieta...

Tęsiame pašnekesį su žymiu Latvijos mokslininku ir mokslo istoriku profesoriumi akademiku Janiu STRADINIU (Jānis Stradiņš), daugelio mokslų akademijų ir universitetų garbės arba užsienio nariu. Titulus, laipsnius ir apdovanojimus vardyti tektų pernelyg ilgai, todėl to nedarysime. Pasakysime tik tiek, kad retai kuri svarbesnė Latvijos mokslinio, kultūrinio ar visuomeninio gyvenimo iniciatyva apsieina be Janio Stradinio. Gali atrodyti, kad aplink šią asmenybę spiečiasi svarbiausi kaimyninės „braliukų“ šalies intelektinio gyvenimo įvykiai.

Lietuvos ir Lenkijos teikimu Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlavo Milošo metais. Poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Nobelio premijos laureato Česlavo MILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 06 30 – 2004 08 14) šimtosios gimimo metinės bus minimos pasauliniu mastu, bet vargu ar kur sukels tokį skambų aidą, širdžių atgarsį kaip Lietuvoje ir Lenkijoje.

Ar tikrai Kristijonu Donelaičiu niekados nesidomėjo skandinavai? Jeigu taip, tai ir Suomija – ne išimtis. Bet suomiai turi Donelaičio draugiją, kuri leidžia žurnalą „Donelaitis“. Tai iš kur šis netikėtumas?! O gal čia tolimos praeities aidas?!

Šiame straispnyje aptarsiu skaitvardžių kirčiavimą.
Kiekiniai skaitvardžiai víenas, vienà (3) kirčiuojami kaip būdvardžiai báltas, baltà ar jáunas, jaunà (3). Taip juos kirčiuoja Lietuvių kalbos žodynas, 1999, t. XIX, p. 147–173 (toliau LKŽ), visi kirčiavimo vadovėliai, žinynai, gramatikos, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000 ir 2006 (trečias elektroninis jo leidimas)  (toliau DŽ).

Gruodžio 23-iąją, Kūčių išvakarėse, Lietuvių kalbos institute prisiminimų renginiu ir paroda paminėtos kalbininko Kazio Ulvydo (1910 08 14 – 1996 03 16) šimtosios gimimo metinės. Dalyvavo didelis būrys Lietuvos kalbininkų, daugelis iš jų buvo Kazio Ulvydo bendradarbiai, kiti, jaunesnieji, jo paskaitų klausęsi Vilniaus universitete. Sunku patikėti, kad buvo ir Kauno universitete 1942–1949 m. Ulvydo skaitytų paskaitų dalyvių.

Lietuvos mokslininkai, dirbantys fizinių ir technologijos mokslų srityse, žino, kad vienas pagrindinių jų mokslo publikacijų vertinimo kriterijus – žurnalo citavimo indeksas (Impact Factor), kuris remiasi konkretaus žurnalo straipsnių citavimu. Lietuvoje mokslo produkcijos vertinimo metodikoje, be žurnalo citavimo indekso, naudojamas ir vidutinis mokslo srities citavimo indeksas. Taip lyg ir bandoma atsižvelgti į kiekvienos mokslo srities citavimo tradicijas, kurios labai skiriasi.