Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Nesileidžiant į išsamų M. Gelžinio teiginių išdėstymą vis dėlto gal praverstų atkreipti skaitytojo akis į kelis ypatingesnius atvejus. Kryžiuočiai ir jų XX a. palikuonys tuo pretekstu, jog esą lietuviai apsigyvenę vėliau, teigdavo turį didesnes teises į nadruvių ir skalvių (tariamų prūsų) žemes nei lietuviai atėjūnai. M. Gelžinis į šią kazuistinę prielaidą atsako taip: „Lietuvių akimis žiūrint vis tiek, ar XIII a. būtų gyvenę kuršiai ar žemaičiai. Abi baltų gentys turėjo bendrą religiją, pasaulėjautą, buvo labai artimai giminingi, gyveno vieni šalia kitų ir nebuvo skiriami nei sienų, nei skirtingų interesų.“ (p. 42–43). Ta pati nuostata visai tinka ir skalviams, ir nadruviams, pagaliau net tikroms prūsų gentims.

Š. m. sausio 1-ąją prasidėjo Europos Sąjungos Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programa (toliau – 7 BP), kuri tęsis septynerius metus. Lietuvoje 7 BP atidarymo konferencija surengta vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų didžiojoje salėje. Renginio organizatoriai – Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra ir LR Švietimo ir mokslo ministerija. Renginio globėjas – LR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.Konferenciją atidarė Europos Komisijos mokslo ir mokslinių tyrimų komisaras Janezas Potočnikas, pranešimus skaitė Europos Komisijos mokslinių tyrimų direktorato atstovė.

Mokslo Lietuvos redakcijoje surengta diskusija, skirta Vilnijos reikalams, šio regiono integracijai į bendrą valstybės kūną, vadinasi, valstybingumo stiprinimo ir pilietinės visuomenės ugdymo problematikai. Diskusijoje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas bendrauja su Mokslo Lietuva.

Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Mokslininkų rūmuose Verkiuose buvo pristatytas šiai dienai skiriamas Lietuvos vėliavos skrydis karšto oro balionu. Projekto pristatyme dalyvavo šio nuotolio ir trukmės rekordinio skrydžio per Lietuvą dalyviai, Lietuvos aukščio rekordo (10 064 m) autoriai Vladas Vitkauskas ir Vytautas Samarinas, skrydžius rėmusios AB Kauno grūdai valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys ir mokslo istorikas prof. Libertas Klimka.

Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse, Ukrainos ambasadoje Vilniuje žinomam rezistentui, politiniam kaliniui, vienam iš Lietuvos Helsinkio grupės organizatorių Viktorui Petkui įteiktas aukštas Ukrainos valstybinis apdovanojimas – I-ojo laipsnio ordinas „Už narsumą“.

Tautos namų idėja neatsiejama nuo daktaro Jono Basanavičiaus vardo. 1907 m. per Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjį susirinkimą paskelbė reikalą lietuviams turėti Tautos namus. Idėjai jau šimtas metų, o ji vis dar neįgyvendinta, nors ir gyva. Šiemet reikalai pasistūmėjo pirmyn bent tiek, kad Tautos namų idėjos 100-osioms metinėms ant Pamėnkalnio (kuris neteisingai XX a. pradėtas vadinti Tauro kalnu, Taurakalniu) sostinėje atidengtas paminklinis akmuo, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai. Šio įvykio reikšmę ir Lietuvos sostinės pasiryžimą turėti tokius rūmus sustiprina tai, jog paminklinis akmuo atidengtas Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybingumo atkūrimo dieną. Šiemet sukanka 15 metų, kai mėginama atgaivinti ir įgyvendinti Tautos namų idėją.

„Niekuomet neužmirštame, kad universitetas yra Nepriklausomos Lietuvos kūrinys, ir jeigu Universitetas yra brangus šios Nepriklausomybės vaisius, tai ir šalies Nepriklausomybė yra brangi Lietuvos universiteto garantija ir pamatinė jo gyvavimo bei klestėjimo premisa“, – tvirtino Lietuvos universiteto Kaune rektorius prof. Mykolas Römeris.

Apie ekspertizę. Keletas pastebėjimų dėl Mokslo Lietuvos ekspertizių, ekspertų vertinimų, šio laikraščio statuso ir perspektyvų

Šioje pokalbio dalyje Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius habil. dr. Kęstutis Pyragas mums papasakos, kaip chaotinės trajektorijos buvo panaudotos kosmoso tyrinėjimuose.