MOKSLASplius.lt

Septintoji bendroji programa ir ES lūkesčiai: žvilgsnis iš Europos Parlamento

 Š. m. sausio 1-ąją prasidėjo Europos Sąjungos Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programa (toliau – 7 BP), kuri tęsis septynerius metus. Lietuvoje 7 BP atidarymo konferencija surengta vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų didžiojoje salėje. Renginio organizatoriai – Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra ir LR Švietimo ir mokslo ministerija. Renginio globėjas – LR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.Konferenciją atidarė Europos Komisijos mokslo ir mokslinių tyrimų komisaras Janezas Potočnikas, pranešimus skaitė Europos Komisijos mokslinių tyrimų direktorato atstovė.

7 BP atidarymo konferencijos tikslas – supažindinti politikus, mokslo administratorius, mokslo bei verslo visuomenės atstovus su pagrindiniais 7 BP tikslais, dalyvavimo taisyklėmis ir teikiamomis galimybėmis. Renginio metu taip pat buvo apibendrintas Lietuvos institucijų dalyvavimas 6 BP ir pristatytas Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros parengtas leidinys apie Lietuvos dalyvavimą 6 BP. Renginio metu vyko internetinė konferencijos transliacija.

Spausdiname Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės straipsnį, parengtą pagal konferencijoje jos skaitytą pranešimą.

 


 

Dr. Laima Andrikienė

Europos Parlamento narė

Patyrimas iki Septintosios bendrosios programos


Vasario pabaigoje Lietuvoje oficialiai prasidėjo Septintoji bendroji programa. Šios programos pradėjau laukti dar tada, kai Lietuvos teisės universitete, šiandieniniame Mykolo Romerio universitete rengėme projektus Šeštajai bendrajai programai, t. y. prieš gerus ketverius metus. Tuomet ėmėmės, kai kurių asmenų supratimu, avantiūros, nes dar Lietuvai nesant Europos Sąjungos nare ryžomės tapti projekto koordinatoriais: suformavome mūsų vadovaujamą konsorciumą, parengėme integruotą projektą, skirtą mokymuisi visą gyvenimą, pavadinome jį TRIPOD (išvertus – trečiąja koja, vadovaujantis logika, kad yra švietimas, mokslas ir trečioji koja – mokymasis visą gyvenimą) ir pateikėme Europos Komisijai (EK). Konkurse likome treti, nes EK priėmė sprendimą finansuoti pirmuosius du projektus nepaisant to, kad antroje vietoje buvusio pasiūlymo vertinimai buvo tokie pat kaip mūsiškio. Tačiau mūsų projekto biudžetas buvo nemažas, ir finansuoti EK paprasčiausiai pasirinko mažesnį projektą. Taigi, galėtume manyti, kad mums nepavyko. Tačiau kaip partneriai dalyvavome rengiant dar vieną – socialinių mokslų kompetencijos tinklo projektą CONNEX (Connecting Excellence on European Governance). Vadovaujant Vokietijos Manheimo universiteto prof. B. Kohleriui Kochui parengėme pasiūlymą ir konkursą laimėjome. Taip tapome Šeštosios bendrosios programos dalyviais. CONNEX skirtas veiksmingo ir demokratinio daugiapakopio valdymo Europoje analizei. Daugiapakopis valdymas atspindi didelį regioninio, nacionalinio ir europinio masto politinės atsakomybės tarpusavio priklausomybės lygį. O juk veiksmingumas ir demokratinė atskaitomybė yra esminiai legitimaus valdymo elementai.


Septintoji bendroji programa ir europinės mados


Kas gi yra ta Septintoji bendroji programa? Oficialiai – tai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, pagrindinė ES mokslinių tyrimų finansavimo priemonė, truksianti septynerius metus, kurios biudžetas 2004 m. kainomis 41 proc. didesnis negu Šeštosios bendrosios programos. Naujoji bendroji programa skirta spręsti Europos užimtumo ir konkurencingumo klausimus, paremti mokslinius tyrimus pasirinktose prioritetinėse srityse siekiant, kad ES taptų arba išliktų šių sektorių lydere pasaulyje. Tai įrašyta oficialiuose dokumentuose.

Septintoji bendroji programa – tai pačios naujausios europinės mokslinės mados, kurios šiandien pristatomos Lietuvos žmonėms. Jos pristatomos Lietuvos mokslo visuomenei čia, Vilniuje, tačiau ar Lietuvoje prigis, ar bus mėgiamos, ar mes jas suprasime ir priimsime kaip tinkamas Lietuvai ir visai Europos Sąjungai – priklauso nuo mūsų visų. Apie „europines madas“ Europos Sąjunga jau ne vienerius metus kalba, diskutuoja, nes jų Europos visuomenei labai reikia. Be naujų idėjų, bendradarbiavimo, žmonių, pajėgumų ne tik neįgyvendinsime Lisabonos strategijos, nesukursime ES kaip konkurencingiausios ir dinamiškiausios žiniomis grindžiamos ekonomikos, bet nesukursime ir veiksmingos, gyvybingos, konkurencingos Europos mokslo ir studijų erdvės.