Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Lietuvos mokslininkų sąjungoje susikūrė (2011 05 13) naujas struktūrinis padalinys – Tarpdisciplininės muzikologijos grupė. Jos iniciatorius – profesorius, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras Karolis Rimtautas Kašponis, kuris ir išrinktas grupės pirmininku.
Muzikos mokymas Lietuvoje turi senas ir gilias tradicijas. Čia reikėtų priminti muzikos dalyko, kaip mokslo, dėstymą senajame Vilniaus universitete ir ypač 1667 m. profesoriaus Žygimanto Liauksmino išleistą vadovėlį „Muzikos mokslas ir praktika“ („Ars et praxis musica“). Laiko tėkmėje šios mokslo šakos raida priklausė nuo šalies politinės padėties. Muzikos mokslui įtakos turėjo ir šalies mokslinis potencialas, ypač pasaulio muzikologija.

Jordanas rašo, kad Skandija yra Kodano įlankoje (Codanus sinus). Kadangi nurodo, kad toje vietoje į jūrą įteka Vysla, yra aišku, kad jis kalba apie Gdansko įlanką.

Codanus yra lotyniškas prūsiško žodžio godian, reiškiančio „gudas“, tarimas. M. Pretorijus patvirtina, kad sinus Codanus pavadinimo reikšmė yra Gudų įlanka: „Sunt qui Gothicum nomen a Godan & Codano Sinu derivare fatagunt."

Nobelio premijos laureato Vilniaus miesto garbės piliečio Česlavo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Lietuvoje ir Lenkijoje didžioji savaitė prasidėjo sekmadienį, birželio 26-ąją, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme, kur dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kultūros ministrui Arūnui Gelūnui ir Lenkijos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Janusz Skolimowski iškilmingai atidengta poetui skirtoji atminimo lenta. Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“) garsais ir Česlavo Milošo eilėmis gaudė Šv. Jonų bažnyčios skliautai, po kuriais vyko literatūros ir muzikos vakaras.

Liepos 3–5 d. Kaune ir Vilniuje vykstant XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui, šį kartą jungtiniam renginiui kartu su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu, malonu prisiminti prieš tai Čikagoje 2008 m. lapkričio 25 – gruodžio 1 d. vykusį XIV Simpoziumą. Tada Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ atstovui pavyko susitikti ir pakalbinti Pilypą NARUTĮ (ŽUKAUSKĄ), 1941 m. Birželio sukilimo Lietuvoje vieną iš vadovų. Su Pilypu Naručiu teko susipažinti dar 1997 m. Čikagoje vykusio X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu, kai ugningą, nepamirštamą pranešimą apie 1941 m. Birželio sukilimą skaitė istorikas Jonas Dainauskas, simpoziumo metu veikė turininga šiam sukilimui skirtoji paroda.

2010 m. kovo 25 d. Skapiškio vidurinėje mokykloje (Kupiškio rajonas) sumaniai organizuota rajoninė moksleivių konferencija „Žymūs Kupiškio krašto žmonės“ – nevienkartinis renginys: ši graži veikla ir idėja puoselėjama ir toliau. 2011 m. gegužės 20 d. vykusi konferencija „Kupiškio krašto tremtiniai ir jų likimai“ vėl sutraukė rajono moksleivius bei juos rengusius ir konsultavusius pedagogus. Norėtųsi tikėti, kad šis renginys įvyks ir kitąmet, o Skapiškio mokykla, kuri bus jau nebe vidurinė (šį pavasarį išleista paskutinioji dvyliktokų laida), o pagrindinė, vėl sukvies rajono mokyklų atstovus...

Kovo mėnesį išrinktas naujuoju Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriumi prof. dr. Antanas MAZILIAUSKAS birželio pradžioje tapo ir Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininku. Akivaizdu, kad su naujuoju rektoriumi naujos viltys siejamos tiek LŽŪU, tiek ir Asociacijoje. O jei taip, tai visiems įdomu, kokie nauji vėjai papūs universitete ir slėnyje, nes šie du mokslo, studijų ir verslo dariniai, nors juridiškai ir skiriasi, bet sudaro ir tam tikrą vienį. Šią temą „Mokslo Lietuvos“ puslapiuose tik pradėjome gvildenti, o pasakyti yra daug ką.

Atimk iš tautos istoriją,
jos asmenybes suniekink,
ir tauta išsigims...

Šia Gabrielės Petkevičaitės-Bitės mintimi, tapusia mūsų laikais ypač svarbia sentencija, prasideda naujausia gydytojos Liudvikos Knizikevičienės knyga „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų“ (Panevėžys, 2010).

Pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kovo 23–31 d. surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Kelionės metu, kovo 26-ąją, Ciuriche Marios Lourdes bažnyčios salėje vyko ir konferencija „Laiko ženklai kultūros istorijoje“. Konferencija skirta Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui, XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui, o atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių paminėjimui.

Profesorės Marijos Gimbutienės „Baltai“ praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje buvo tas palaimingas mūsų išeivijos mokslininkų postūmis, kuris slaviškai ir germaniškai istoriografijai iškėlė neapeinamą fenomeną – baltus ir jų kultūrą. Angliškai, vokiškai, itališkai ir portugališkai kalbanti proistorės tyrinėtojų bendrija priėmė profesorės M. Gimbutienės pasiūlytą, kaip vieną iš galimų, indoeuropiečių protėvynės sampratą, Europos tapsmo indoeuropietišką mechanizmą ir neolito pabaigą siekiančią baltų susidarymo logiką bei jų formavimosi šaltinius.

Šiemet paminėsime Birželio sukilimo septyniasdešimtmetį. 1941 m. birželio 27 d. Kauno kapinėse, buvo supiltas dar vienas kapas tautos patriotams. Sukilimo dienomis kovose su bolševikais Kaune ir jo apylinkėse žuvo arba mirė nuo žaizdų apie 150 kovotojų, daugiausia studentų. Visame krašte, kaip rašoma „Lietuvių enciklopedijoje“, sukilimo metu žuvo daugiau kaip 2 700 aukų. Laikinosios vyriausybės atstovas Juozas Ambrazevičius, laidojant žuvusiuosius Kaune, prie bendro kapo sakė, kad „ne pirmą kartą prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Tačiau niekada toji duobė nebuvo tokia didelė kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės…“