Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Pirmojo vasaros mėnesio paskutinįjį sekmadienį „Gimtojo žodžio bičiulių aidija“ ir Sintautų pagrindinė mokykla Sintautų krašto visuomenę pakvietė į poezijos rinkinio „Sužydėjo 11 alyvų“ sutiktuves. Šventės organizatoriai, dalyviai ir garbūs svečiai rinkosi į jaukią sodybą ant ežero kranto. Čia juos atviliojo ištįsusiose birželio dienose svaigiai kvepiančios... eilės, apklostytos alyvomis...

1941 metų Birželio sukilimo 70-osios metinės suaktualino reikšmingą Lietuvos istorijos puslapį, kurio vis dar nepavyksta deramai įvertinti. Ne tiek jau daug mūsų istorijoje įvykių, dėl kurių būtų tiek daug nesusišnekėjimo ir prieštaringo vertinimo. Gali atrodyti, jog veikiami daugybės išorinių veiksnių ir praradę svarbiausius orientyrus, kaip pamokos neparuošę mokinukai, iškviesti prie lentos gaudome suflerių šnabždesius ir iš jų bandome lipdyti atsakymą.

Lietuvoje vieši viena žymiausių Lietuvos išeivijos moterų Amerikoje ponia Angelė Nelsienė. Prieš aštuonerius metus, kai susipažinau su jos veikla, savo straipsnyje apie žymiąsias XX amžiaus Lietuvos moteris su dideliu susižavėjimu rašiau apie šią patriotę lietuvaitę. Tada ją ir pavadinau „Tautos diplomate“.

Pilypui NARUČIUI (tuo metu ŽUKAUSKAS), Vytauto Didžiojo universiteto studentui, ateitininkui, „Grandies“ korporacijos nariui,1941 m. buvo 21-eri, bet jam jau teko būti Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) vyriausiojo štabo įgaliotinio krašte Leono Prapuolenio pavaduotoju. Bet neteko būti Kauno LAF štabui vadovavusio dr. Adolfo Damušio pavaduotoju, kaip klaidingai nurodėme pristatydami savo pašnekovą pirmoje pokalbio dalyje, beje, remdamiesi paties P. Naručio straipsnio „1941 birželio sukilimas Kaune“ anonsu, galimas dalykas pridėto nuo „Aidų“ redakcijos (šį netikslumą ištaisome, pasiremdami P. Naručio knygos „Tautos sukilimas 1941“ pastaba, 393 p.). P. Narutis buvo tarpininkas tarp LAF Kauno štabo ir studentijos, 1941 m. Birželio sukilimo Lietuvoje vienas iš organizatorių ir vadovų.

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, liepos 3–5 dienomis vykęs Kaune ir Vilniuje, buvo išskirtinis – vyko kartu su liepos 4–5 dienomis Vilniuje surengtu Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu. Jungtuvėmis iš reikalo ar per prievartą nepavadinsi, veikiau mokslo ir verslo integracijos vienas iš paieškos būdų. Tiesa, kaip ir kone visos ligi šiol vykusios ir tebevykstančios integracijos, taip ir ši atlikta valingu organizatorių sprendimu. Ko gero, sprendimas pasiteisino: ekonomikos forumo renginiuose nemažai dėmesio buvo skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimui, o simpoziumo renginiuose – verslumo skatinimui.

Kalbos šventė Svėdasuose. Daugelis J. Tumo-Vaižganto krašto žmonių jau nuo mokyklos laikų yra gerai susipažinę su gimtosios kalbos istorija, sudėtingais jos raidos vingiais ir painiu likimu. Lietuvių kalba praeityje garbingai atlaikė visus istorinius laikmečio išbandymus ir negandas – įvairių okupacinių režimų politinius apribojimus, draudimus ir persekiojimus, vienų ar kitų svetimų kalbų terminų invazijas, pragaištingai brukamas svetimybes ir kitus jos menkinimus.