Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Pastaraisiais metais apie mokslo sistemos problemas diskutuojama tik viešais pareiškimais arba bendraminčių konferencijose. Išblėso maždaug prieš dešimtmetį vykusios viešos diskusijos tarp humanitarų ir gamtos mokslų atstovų dėl mokslo vertinimo. Po to, kai šios dvi grupės buvo išskirtos įstatymiškai, o sprendimų priėmimo galią gavusieji politikai įsitvirtino ŠMM, bent kiek svarbesni mokslo politikos klausimai viešai daugiau neaptarinėjami teigiant, kad viskas jau nuspręsta partijų susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų bei mokslo ir studijų sistemos reformos metmenyse. Tuo tarpu be jokių dvejonių vykdoma mokslo politika kelia rimtų abejonių dėl galimų neigiamų pasekmių mokslo sistemos Lietuvoje pagrindams.

Krokuvos Jogailos universiteto profesorių Aleksandrą FIUTĄ kalbinome Česlavo MILOŠO 100-ųjų gimimo metinių išvakarėse, kur šiai sukakčiai paminėti ir Tarptautinių Č. Milošo metų proga Vilniaus universitete dvi dienas, birželio 27–28 d., vyko tarptautinė konferencija „Česlovo Milošo laikai ir vietos“.

Rugsėjį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriumi išrinktas iki tol studijų prorektoriaus pareigas ėjęs docentas dr. Alfonsas Daniūnas. Tokį sprendimą VGTU taryba priėmė vienbalsiai. Naujasis rektorius pakeitė dvi kadencijas universitetui vadovavusį prof. habil. dr. Romualdą Ginevičių.

Lazerių pramonė ir mokslinė veikla – viena sričių, kurioje Lietuva savo pasiekimais yra pripažinta ir pirmauja visame pasaulyje. Pastarieji metai šalies lazerinių technologijų srityje dirbančiai bendruomenei buvo itin dosnūs tarptautiniais pripažinimais, apdovanojimais ir globaliais projektais

Su Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros vedėja prof. dr. Daiva LESKAUSKAITE kalbamės apie maisto mokslo atstovų indėlį į integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ veiklą.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete visuomenei buvo pristatyta Povilo Karoblio knyga „Lietuvos olimpinės akademijos raida (1989–2010): mokslas, žmonės, darbai“. Tai leidinys, skirtas Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) 20-mečiui.

Rugpjūčio 14-ąją, Žolinės išvakarėse, Žagarių bažnyčioje bei Kunatų ir Milošų giminei priklausiusiame buvusiame Krasnagrūdos dvarelyje, kur šią vasarą pradėjo veiklą Tarptautinis dialogo centras, buvo minimos Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo Milošo ne tik šimtosios gimimo metinės birželio 30 dieną, bet ir septintosios mirties metinės rugpjūčio 14-ąją. Minėjimai tapo Tarptautinių Česlavo Milošo metų reikšmingais renginiais visų pirma Lietuvai ir Lenkijai, nes tai mūsų tautas jungiantis rašytojas.

Baltijos šalių mikologų ir lichenologų simpoziumai, kuriuose pristatomi naujausi Baltijos ir kitų regionų grybų ir kerpių tyrimai, turi senas tradicijas. Pirmasis simpoziumas buvo surengtas 1959 m. Estijoje.

Ilinojaus universiteto Čikagoje Lietuvių kalbos katedros vadovas profesorius Giedrius SUBAČIUS ir toliau dalijasi mintimis apie reikšmingą lituanistikai radinį: 2006 m. Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje vieno inkunabulo paraštėse aptikti ranka įrašyti lietuviški įrašai (glosos). Juos aptiko Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos Lenkų kalbos instituto darbuotojas Mariušas Lenčukas (Mariusz Leńczuk), o prof. Giedrius Subačius kartu su Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriumi Vieslavu Vydra (Wiesław Wydra) nustatė, kad aptiktosios glosos parašytos lietuviškai.

Vilniaus universiteto daugiamečio rektoriaus, net 33-ejus metus rankose tvirtai laikiusio šios garbingos Alma mater skeptrą, prof. Jono KUBILIAUS 90-ųjų gimimo metinių pagerbimo iškilmės vyko net dvi dienas, visai galimas dalykas, kad tai irgi vienas iš rekordų per 432-ejus universiteto gyvavimo metus. Prasidėjo rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, tęsėsi Baltojoje salėje, kur buvo atidaryta jubiliatui skirta paroda „Aš tikiu savo universitetu. Kaip tikiu Lietuva. Prof. Jonui Kubiliui – 90“. Pagerbimo apoteozė rugsėjo 16 d. vyko Šv. Jonų bažnyčioje.