Renginiai

Austrijos mokslų akademija rugsėjo 10–12 d. surengė trečiąją Europos mokslo istorijos asociacijos konferenciją Mąstymas moksle ir technikoje (Styles of thinking in science and technology). Plenariniai pranešimai buvo skirti istorijos pažinimui iš chemiko pozicijų (Bernadetė Bensaude-Vinsent), atmosferos tyrinėjimų nuo pirmųjų stebėjimų apžvalgai (Peteris Brimblekombas), pirmųjų telefonų raidai (Helgė Kragh) ir pažinimo proceso kaitai remiantis nauju požiūriu į Galilėjaus teorijas (Jurgenas Renas).

Spalio 9–10 d. Rygoje vyko 23-ioji tarptautinė Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija Nova Miscellanea Historiae Scientiarum Baltica – 50. Pirmoji buvo surengta 1958 m., taigi prieš 50 metų taip pat Rygoje. Tais metais Rygoje įvyko dar du svarbūs įvykiai: buvo atkurtas Rygos politechnikos institutas (1990 m. gavo dabartinį pavadinimą – Rygos technikos universitetas) ir įsteigtas Medicinos istorijos muziejus. Todėl šių metų konferencija ir buvo skirta pažymėti tris svarbius įvykius: Rygos technikos universiteto, Paulo Stradinio medicinos muziejaus ir Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijų 50-mečio jubiliejus.

Lietuvos centre, įsikūrusiame prie Lietuvos ambasados Lenkijoje, lapkričio 26 d. buvo pristatytas naujausias Lietuvos istorijai skirtas leidinys lenkų kalba, parašytas bendradarbiaujant Lenkijos ir Lietuvos istorikams. Knygą Lietuvos istorija. Lietuvos ir Lenkijos dvibalsis parašė istorikai prof. habil. dr. Andrzejus Rachuba, prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė ir prof. dr. Zigmantas Kiaupa. Knygoje, skirtoje plačiam lenkų skaitytojų ratui, pirmą kartą pristatoma Lietuvos visuomenės ir valstybės raida nuo laikotarpio prieš Krėvos uniją iki šių dienų, kai Lietuvą su Lenkija sieja strateginė partnerystė.

Lietuvos žmonės gyvena nesibaigiančiame energetikos problemų sūkuryje. Tai reiškia, kad esame globalaus pasaulio dalis ir visų laukia dar ne vieni nerimo metai. Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymas ir naujos atominės elektrinės statybos reikalai yra bene didžiausia ir ne pirmus metus besitęsianti Lietuvos gyvenimo aktualija. Didžioji žiniasklaida noriai atsiliepia į politikų ir verslo liūtų skandalus skandaliukus, bet mokslo žmonės retai tampa „dienos didvyriais“.

Spalio 9–10 d. Rygoje vyks XXIII tarptautinė Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija, kurią tradiciškai rengia Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų asociacija. Tarp konferencijos dalyvių bus ir Helsinkio universiteto profesorius Anto Heikki Albert Leikola, praėjusiais metais paminėjęs savo 70-metį. „Mokslo Lietuvos“ atstovui su profesoriumi iš Suomijos yra tekę bendrauti 2006 m. rudenį Vilniuje pasibaigus XXII šalių mokslo istorikų konferencijai. Manome, kad išsakytos mintys mums įdomios ir šiandien.

Apie birželio 29–liepos 2 d. Vilniuje vykusią BOS 2008 – Baltijos organinės sintezės (Balticum Organicum Syntheticum) konferenciją Mokslo Lietuva diskutuoja su konferencijos Organizacinio komiteto pirmininku Queens universiteto Kanadoje prof. Viktoru Algirdu Sniečkumi (Victor Snieckus), komiteto nariais Bristol-Myers Squibb kompanijai atstovaujančiu Jonu Dunčia (John Duncia) ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto prof. Eugenijumi Butkumi. BOS 2008 Vilniuje surengta trečią kartą.

Birželio 29–liepos 2 d. Vilniuje vyko jau tradicinė BOS 2008 – Baltijos organinės sintezės (Balticum Organicum Syntheticum) konferencija. Vilniuje ji surengta trečią kartą (prieš tai vyko 2000 ir 2002 m.), po vieną kartą vyko Rygoje (2004 m.) ir Taline (2006 m.).

Mokslo Lietuvos vyriausiasis redaktorius susitiko su trim BOS 2008 konferencijos Organizacinio komiteto nariais: Queen’s universiteto Kanadoje profesoriumi Algirdu Viktoru Sniečkumi (Victor Snieckus), kuris yra BOS konferencijų sumanytojas ir iniciatorius, Bristol-Myers Squibb kompanijai atstovaujančiu Jonu Dunčia (John Duncia) ir Vilniaus universiteto profesoriumi Eugenijumi Butkumi, kuris yra ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.

Prieš 20 metų Mokslininkų rūmai Verkiuose buvo pakvietę į to paties pavadinimo diskusiją. Joje nestigo emocijų, įkarščio ir noro keisti ligi tol buvusį gyvenimą. Šių metų to paties pavadinimo renginį sunku pavadinti diskusija, nes kalbėjo, prisiminimais dalijosi tik trys garbūs prelegentai, koncertavo puikūs dainininkai ir muzikantai, o sėdintiesiems salėje nebuvo numatyta laiko įkišti savo trigrašį. Gal jie nepareiškė ir didelio noro, nes žmonės jautėsi atėję į šventę, o ne į pratybas, kas geriau supeiks tautinius, bet nuo to mielesniais netapusius biurokratus. Galimas dalykas, kad per 20 prabėgusių metų labai pasikeitė supratimas, kas yra diskusija, arba tapome tokiais šaudytais zuikiais, kad mums ir be diskusijų aišku, kas yra biurokratija ir ko iš jos galima tikėtis, tiksliau – ko visai nereikėtų tikėtis.

1968 m. rudenį sovietų tankams užgniaužus Čekoslovakijos žmonių laisvės siekį, Jiržis Marvanas buvo priverstas ilgam palikti savo tėvynę. Nuo 1969 m. jis dėstė Kalifornijos universiteto filiale Davise ir Pensilvanijos valstijos universitete, JAV, o 1972–1990 m. buvo slavistikos ir baltistikos profesorius Melburno Monasho universitete Australijoje. 1990 m., kai totalitarizmo replės šioje pasaulio dalyje jau neteko ankstesnės savo galios, grįžo į Prahą. Šiuo metu profesorius dirba Prahos Karolio universitete ir Jano Evangelistos Purkyne universitete Ūstyje prie Labės.

Baltoji dama, kurios vardas Nostalgija, giliai tūno žmoguje, o sukaktuvių ir jubiliejų dienomis įsakmiai primena apie save. Birželio 2 ir 3 d. renginiai Mokslininkų rūmuose Verkiuose ir Lietuvos mokslų akademijos rūmuose Vilniaus centre yra, ko gero, neatremiamas tos ponios gyvavimo mumyse įrodymas, kaip mėginimas sustabdyti laiko nešamus prisiminimus ir natūralus noras iš naujo išgyventi tuos pačius prieš du dešimtmečius patirtus jausmus.