Diskusijos

RŽ, 1991, p. 366, aiškina taip: „Šventasis, mitinis ar istorinis asmuo, dėl ypatingų jo savybių (charizmatinių, moralinių), pasireiškusių pavyzdiniu religingumu ir dideliais nuopelnais tikybai, bendratikių ar Bažnyčios priskirtas šventybės kategorijai, tapęs rel. kulto objektu“. Panašiai šventasis apibrėžtas ir leidinyje „Pasaulio religijos“, 1997, p. 460: „Šventasis. Mitinis ar istorinis asmuo arba miręs religijos veikėjas, garbinamas žemėje savo sekėjų, kurie tiki, kad jis teikiąs jiems Dievo palaimą“.

Kai vidurinių mokyklų abiturientai laiko brandos egzaminus, prasminga apmąstyti mokyklų vadybos ir vadovų kompetencijų tobulinimo klausimus. Ar galime pagerinti moksleivių ugdymo(si) kokybę, sudarydami sąlygas mokyklų vadovams tobulinti vadybines kompetencijas? Šis klausimas ypač domina NordPlus Horizontal programos projekto Mokyklų vadybos tobulinimas Baltijos regione (2008–2010) iniciatorius – Vilniaus pedagoginio universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto, Tartu universiteto Edukologijos fakulteto, Daugpilio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistus.

Lietuvos mokslo sistema ir akademinė bendruomenė sprendžia problemas, kurios nėra svetimos pasaulio akademinei bendruomenei. Savaitraštyje Atgimimas 2008 m. liepos 4–10 d. Nr. 26 (994) paskelbtas Tarptautinės matematikų sąjungos atliktas tyrimas Citavimo statistika ir spaudos pranešimas, kuriuo pasaulio akademinė bendruomenė perspėjama dėl perdėto pasikliovimo bibliometriniais mokslo darbų vertinimais. Panašūs tyrimai ir perspėjimai nuolat kartojasi. Įvairiuose pasaulio mokslo bendruomenės informaciniuose leidiniuose pasklido naujo ES finansuojamo tyrimo rezultatų komentarai. Žurnalas Public Library of Science (PLoS) ONE 2010 m. balandžio 21 d. paskelbė D. Fanelli atlikto tyrimo rezultatus, rodančius, kad didėjanti konkurencija ir būtinybė publikuoti kuo daugiau tyrimų gali turėti įtakos tyrimų kokybei, nes mokslininkas priverstas bet kuria kaina gauti „publikuotiną“ rezultatą (angl. publish or perish).

Vartokime žodį negras nekrūpčiodami.

Mokslo Lietuvoje (2009 m. Nr. 21) publikuotas R. Juknio straipsnis Gyvenimas harmonijoje su gamta susilaukė ir teigiamų, ir priešiškų komentarų (Petro Punio ir Bronislovo Ruplio straipsnis Upes naudojant energetikai, laivybai ir kitoms reikmėms tvari plėtra įmanoma, Mokslo Lietuva, 2010 m. Nr. 4). Atsakydamas į savo kritikų straipsnį, R. Juknys tęsia kilusią diskusiją apie itin svarbią Lietuvai atsinaujinančių energijos išteklių temą.

Mokslo Lietuvoje (2009 m. Nr. 21) publikuotas straipsnis Gyvenimas harmonijoje su gamta susilaukė gan įdomių komentarų (Petro Punio ir Bronislovo Ruplio straipsnis Upes naudojant energetikai, laivybai ir kitoms reikmėms tvari plėtra įmanoma, Mokslo Lietuva, 2010 m. Nr. 4). Nemažai komentarų ne visiškai atitinka išsakytas mintis, tad norėtųsi pratęsti prasidėjusias diskusijas itin svarbia Lietuvai atsinaujinančių energijos išteklių tema.

Ar dažnai susimąstome, kad krikščionybė, judaizmas, islamas turi tas pačias šaknis? Ir tai nėra atmirusios, bet gyvos šaknys. Visos didžiosios religijos remiasi tomis pačiomis bendražmogiškomis vertybėmis, kurias maitina tie patys gyvybės šaltiniai. Suvokdami šį visuotiniškumą turime būti nusiteikę partnerystei, ne iškeliant ar eskaluojant skirtumus, bet atrandant stebinančią vienovę, žmoniją jungiančius saitus. Apie tai kalba islamo mąstytojas, rašytojas ir poetas Fethullah Gülenas, kurio mokymui pasaulyje skiriama daug dėmesio ir ne vien musulmonų šalyse. Jis pelnė didelę pagarbą kaip kovotojas už taiką, intelektualas, socialinio gyvenimo reformatorius ir dvasinis vadovas.

Žmogų supanti aplinka, visuomeninė, politinė situacija turi įtakos žmogaus gyvenimui. Vadinasi, visi aplink individą vykstantys procesai vienaip ar kitaip veikia ir jo vertybių sistemą. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų. Nustatyta, kad žmogaus elgesį veikia asmens vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, būsena, taip pat aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimas, sąlygos.

Šis redakcijos kreipimasis paskatino mane paprašyti Lietuvos radiją, kad rytais, apžvelgiant spaudą, bent trumpai būtų paminėti laikraštyje Mokslo Lietuva spausdinami straipsniai. Vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai: pirma, visuomenė sužinotų kultūros, istorijos, meno ir kitas naujienas; antra, būtų tikrai pelnyta reklama labai įdomiam laikraščiui Mokslo Lietuva, kuriame daug turiningų straipsnių.

Pirmasis lietuvių kalbos žodynas Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum, pasirodęs apie 1620 m. ir per šimtmetį pakartotas keturis kartus, išleistas dar kartą 1979 m., ir Simono Daukanto Didysis lenkų–lietuvių kalbų žodynas, išleistas 1850–1856 m. ir pakartotas 1993 m., pateikė cigonas. Ernestas Frenkelis (Ernst Fraenkel) žodyne Litauisches etymologisches Wörterbuch, 1955–1962, duoda du variantus – cigonas, čigonas1 ir kildina iš rusų k. cygan. Prano Skardžiaus Žodžių daryba, 1943, p. 122, – čigonas.