Paveldas

Pirmą birželio šeštadienį į vienadienę ekskursiją Zanavykų patriotų takais Cingų labdaros fondas ir VšĮ Sintautų akademija pakvietė Vilniaus apskrities kai kurių lietuviškų mokyklų – Pabradės gimnazijos Rytas, Dieveniškių, Sudervės, Marijampolio, Vilniaus miesto Viršuliškių – mokytojus ir moksleivius. Tarp kelionės dalyvių taip pat buvo 1991 m. sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusios Loretos Asanavičiūtės mama Stasė Asanavičienė, Lietuvių švietimo draugijos Rytas vadovas Algimantas Masaitis, pasipriešinimo okupantams dalyvių, draugijos Lituanica atstovų, žurnalistų. Kelionės sumanytojas Cingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis tvirtino norėjęs lietuviškumo propaguotojams Vilnijos krašte parodyti ir kiek kitokio istorinio likimo Lietuvos kraštą – Zanavykiją. Kelionė skiriama Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui.

Balandžio 25 d. M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondui sukako dveji metai, bet ne ši sukaktis buvo svarbiausia pokalbio su Gintautu IVINSKU tema. Mokslo Lietuvos pašnekovas yra vienas Fondo kūrimo iniciatorių ir vienas aktyviausių renginių organizatorių, o Mokslo Lietuva – Fondo vykdomų programų informacinė rėmėja.

Tolesniam pasakojimui iš prof. Norberto Vėliaus 70-osioms gimimo metinėms skirtos prisiminimų popietės Etninės kultūros globos taryboje pravers trumputis apibendrinimas. Kaip matyti iš dr. Aloyzo Vidugirio prisiminimų, XX a. 7-asis dešimtmetis buvo reikšmingas Lietuvos žmonių tautiniam sąmonėjimui, jam neabejotinos įtakos turėjo prasidėjusios kompleksinės kraštotyros ir tautosakos ekspedicijos, kurių pradininkas ir vienas iš aktyviausių organizatorių buvo Norbertas Vėlius. Ši mintis kilo N. Vėliui ir A. Vidugiriui 1963 m. dalyvaujant ekspedicijoje į Saratovo srities stepėse lietuvių ir jų palikuonių gyvenamus kaimus – Čiornają Padiną, Tolovką ir Litovką. Tuos kaimus statė ištremtieji 1863 m. sukilimo dalyviai ir jų palikuonys, pastarieji ir šiandien dar mena lietuvišką žodį, savo tėvų ir senelių dainuotų lietuviškų dainų posmus. Grįžus iš šios ekspedicijos ir Lietuvoje pradėta rengti panašias ekspedicijas, kurios išsiplėtė į labai reikšmingą judėjimą – kompleksines kraštotyrines ekspedicijas.

Gegužės 2–4 d. Kernavėje vyko tarptautinė konferencija Baltijos regiono šventvietės archeologijos ir folkloro duomenimis. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Suomijos (Helsinkio, Oulu, Turku universitetų), Estijos (Estijos literatūros muziejaus, Tartu ir Talino universitetų), Latvijos (Latvijos universiteto ir Latvijos tautosakos archyvo, Latvijos kultūros akademijos), Lenkijos (Žešovo universiteto), Baltarusijos (Nacionalinės mokslų akademijos Filosofijos instituto), Rusijos (Maskvos valstybinio universiteto), Vokietijos (Bonos universiteto) ir Lietuvos (Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių universitetų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto) mokslininkai.

Apjakėli. Apjakėli. Dievas vis tas pats,
Vis tiek kokiais vardais jį bešauksi.
Vydūnas

Atidarant antropologo Antano Poškos auditoriją Vilniaus pedagoginiame universitete kalbamės su Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentu Algimantu JUCEVIČIUMI.

Su Vilniaus pedagoginio universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Vaidu Matoniu kalbamės antropologo Antano Poškos auditorijos VPU atidarymo proga.

Kovo 11 d. atnaujintoje Lietuvos mokslų akademijos Konferencijų salėje visuotinio Akademijos susirinkimo ataskaitinėje sesijoje buvo teikiami LMA 2007 m. premijų laureatų diplomai. Istoriko Simono Daukanto premija paskirta Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne profesorei habil. dr. Aldonai Prašmantaitei ir Lenkijos istorikui, Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriui LMA užsienio nariui habil. dr. Janui Jurkiewicziui.

1966 m. rašytoja Evė Simonaitytė Priekulėje kartą manęs paklausė:
– Sakyk, kodėl tų nešioji tokius ilgus plaukus?
Visiškai nieko negalvodamas atsakiau:
– Noriu būti panašus į Kristijoną Donelaitį.

Vilniaus etninės kultūros centras Rotušėje suorganizavo puikų renginį. Dabartinė centro direktorė Milda Ričkutė ir buvusi jo vadovė Eglė Plioplienė parengė senoviniais papročiais, dainomis ir giesmėmis, sakmėmis, pasakojimais, žaidimais, mįslėmis grindžiamą koncertinę programą. Daugelį jų mokslo ir meno žmonės vėl prikėlė naujam gyvenimui.