Mokslo takais

„639. Saugosime, puoselėsime ir propaguosime lietuvių kalbą, skatinsime laikytis kalbos tradicijų, įgyvendinsime lietuvių kalbos sisteminio stiprinimo programą.“
Taip teigia „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių 3 lentelė. Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos IV dalis)“.
Kaipgi laikomasi įsipareigojimų ir pažadų?

2007 m. išleistas naujas Fizikos terminų žodynas (toliau FTŽ). Jo rengėjai – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto darbuotojai: prof. habil. dr. Vilius Palenskis,  doc. dr. Vytautas Valiukėnas, dr. Valerijonas Žalkauskas, prof. habil. dr. Pranas Juozas Žilinskas, taip pat kalbininkai terminologai doc. dr. Angelė Kaulakienė ir dr. Jonas Klimavičius. Komplimento verti visi pirmiausiai todėl, kad svetimas pavardes, žodyne einančias pažyminiu, išreikštu kilmininko linksniu, rašo lietuvių kalbai įprastais rašmenimis,

Išleista jau 17 šios enciklopedijos tomų. Informacinių reklaminių straipsnių apie VLE tomus prirašė Vytautas Žeimantas. Recenzuoti buvo tik devyni pirmieji tomai. Niekas neskaito enciklopedijų ištisai, nuo pradžios iki galo, priešingai, naudodamiesi leidiniu susipažįstame tik su atskirų straipsnių tekstais. Tuo tarpu dabar dalykiškai pasidairykime po įvairių tomų puslapius.

Susiklostė lyg ir tradicija per kiekvieną tradicinę Baltijos šalių mokslo istorijos konferenciją pakalbinti Latvijos mokslų akademijos tikrąjį narį prof. Janį STRADINĮ (Janis Stradiņš), be kurio šios konferencijos neįsivaizduojamos. Taline spalio 8–9 d. vykusioje XXIV tarptautinėje Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijoje J. Stradinis dalyvavo tik antrąją dieną, bet kaip konferencijos programos komiteto narys bei Latvijos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas profesorius glaudžiai susijęs tiek su pastarąja, tiek su daugeliu kitų konferencijų.

Su archeologais Valdemaru ŠIMĖNU ir Gintautu VĖLIUMU kalbėsimės apie mūsų krašte ganėtinai naują tyrinėjimų kryptį – kraštovaizdžio archeologiją. Pašnekovai yra tarp tų dvylikos šalies archeologų, kurie nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis „ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“. Projekto vadovas yra V.Šimėnas, vykdytojai – Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Projektą, pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“, finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas). Projekto vykdymas artėja prie pabaigos, tad įmanomi tam tikri apibendrinimai.

2009 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido K. Kuzavinio ir B. Savukyno parengtą Lietuvių vardų kilmės žodyno šeštąjį leidimą (toliau LVKŽ). Rodos, reikėtų tik džiaugtis, kad turime naują šio žodyno leidimą, kur sukirčiuoti visi vardai ir nurodytos jų kirčiuotės. Tik imk ir naudokis.

Vasarą Lietuvoje porą savaičių viešėjo Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkas – Vilius Algirdas TRUMPJONAS iš Čikagos, pokalbį su kuriuo spausdinome Mokslo Lietuvoje. Valanda pašnekesio su svečiu neprailgo, tačiau turėjo prasidėti iš anksto numatytas Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) redakcinės kolegijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjama ta pati tema – numatomo užsienio kalbomis leisti Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyno (MLEŽ) parengimo ir leidybos reikalai. Todėl į mūsų pradėtąjį pašnekesį toliau įsitraukė MLE vyriausiasis redaktorius dr. Vacys BAGDONAVIČIUS ir nariai: MLE vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas leidybai Vytautas KALTENIS, MLE 4 tomo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Danutė VALENTUKEVIČIENĖ ir MLE visų tomų Istorijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas MATULEVIČIUS.
Kalbėsimės apie tai, kaip Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto darbuotojai pradėjo parengiamuosius MLEŽ sudarymo darbus, ir kaip Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas įsivaizduoja būsimąjį Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinyną (MLEŽ), kokią mato šio leidinio svarbą ir perspektyvas. Aptarsime ir kitus su būsimu leidiniu susijusius dalykus.

Vilniaus universiteto leidykloje išleistas Lietuvos mokslo istorikų sąvadas: astronomija, fizika. Leidinio rėmėjai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas ir Teorinės fizikos ir astronomijos institutas bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas. Sąvadą sudarė fizikės, gamtos mokslų daktarės Rasa Kivilšienė ir Eglė Makariūnienė.

Tęsiame pašnekesį su Talino universiteto prof. dr. Tiiu REIMO. Pradėję skaitmeninti savo šalies nacionalinį spaudos paveldą, estai spėjo parengti kompaktinę plokštelę „Red Book of Estonian Publications, 1535–1850“ („Estijos spaudinių Raudonoji knyga, 1535–1850“). Remdamiesi estų patirtimi ir Lietuvos knygotyrininkai š. m. rugsėjo 23–24 d. Vilniaus universitete vykusią tradicinę tarptautinę konferenciją pavadino „Lietuvos raudonoji knyga: reti ir vertingi leidiniai“.

Žinių sankaupos vartotojams pateikiamos įvairiomis tekstų struktūros formomis, pasirodo viešumoje kaip specialios pasirties leidiniai: teminiai sąvadai, žinynai, žodynai, enciklopedijos.