Apie tuos, kurie domėjosi astronomijos ir fizikos mokslų istorija
Vilniaus universiteto leidykloje išleistas Lietuvos mokslo istorikų sąvadas: astronomija, fizika. Leidinio rėmėjai: Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas ir Teorinės fizikos ir astronomijos institutas bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas. Sąvadą sudarė fizikės, gamtos mokslų daktarės Rasa Kivilšienė ir Eglė Makariūnienė.
Knyga yra enciklopedinio pobūdžio leidinys. Ją sudaro trys dalys: I. Mokslo istorikų biobibliografijos; II. Fizikos mokslo muziejai; III. Mokslo istorijos konferencijos Lietuvoje.
Pirmoje dalyje su nuotraukomis pateikiamos trumpos mokslininkų biografijos ir keletos šimtmečių astronomijos ir fizikos istoriją Lietuvoje atspindinti jų darbų bibliografija. Tokių, kuriems šių mokslų istorija sudarė didžiąją jų profesinės veiklos dalį, buvo vos keletas. Dauguma jų pasireiškė XX a. antroje pusėje.
Tačiau buvo gana daug mokslininkų, kurie greta savo pagrindinio darbo – mokslinio, pedagoginio ar organizacinio – domėjosi savo srities mokslo raida ir ją tyrinėjo, nuveikė ir paskelbė reikšmingų mokslo istorijos darbų. Be jų negalėtume susidaryti dabartinio astronomijos ir fizikos mokslų istorijos Lietuvoje vaizdo. Neabejotina, kad jie irgi priskirtini mokslo istorikams. Pateikiamos 38 mokslininkų biobibliografijos. Jos pristatomos chronologiškai pagal gimimo datą. Gimimo ir mirties datos paimtos iš cituojamų informacijos leidinių. Kiekvieno mokslininko biografijoje apibūdinama bendra jo mokslo darbų sritis, tačiau literatūros sąraše daugiausia cituojami tik jo mokslo istorijos darbai ir literatūra apie jį. Literatūra nurodoma iš karto po mokslininko biografijos. Pateikiant mokslininkų biobibliografijas pirmiausia buvo remiamasi jų užpildytomis ir atsiųstomis anketomis, specialia literatūra apie fizikus ir astronomus, informaciniais leidiniais, enciklopedijomis.
II dalyje – Muziejai spausdinami straipsniai apie fizikos muziejus: Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto įsteigtą bei globojamą prof. Adolfo Jucio memorialinį kambarį ir Fizikos muziejų Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Šis skyrius gausiai iliustruotas.
III dalyje – Konferencijos rašoma apie dvi gamtos mokslų istorikų konferencijas Lietuvoje. Viena jų – Scientia et historia vyksta kasmet nuo 1994 m. Lietuvos kultūros tyrimų institute, jos organizatorius yra Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos prezidentas prof. J. A. Krikštopaitis. 2010 m. įvyko jau XVII konferencija. Knygoje spausdinamos šios konferencijos programos, jose dalyvavusių pranešėjų pavardžių abėcėlinė rodyklė.
Kita, kiek kitokį temų ratą apimanti konferencija – Mokslo ir technikos raida Lietuvoje – taip pat beveik kasmet vyksta Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ją organizuoja ir joms vadovauja prof. A. Nakas. Šioje konferencijoje paprastai greta technikos raidos Lietuvoje istorijos pranešimų skaitomi pranešimai ir fizikos mokslų istorijos temomis. Kasmet išleidžiami šios konferencijos darbai. Pateikiama abiejų konferencijų statistinė analizė.
Tokio tipo astronomijos ir fizikos mokslo istorikų leidinys Lietuvoje parengtas ir išleistas pirmasis. Būtų gražu, jei juo pasektų ir kitų mokslo šakų istorikai.
Knygą numatoma pristatyti spalio mėnesio antroje pusėje.
Rasa Kivilšienė
