Mokslo takais

Gegužės 23–27 d. Vilniuje vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša (8th International Symposium on Systems with Ionic Transport). Apie tai pasakoja simpoziumo Organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius, Kietojo kūno jonikos laboratorijos mokslinis vadovas ANTANAS FELIKSAS ORLIUKAS.

Pažintis su kontinentinio ledyno šalimi Grenlandija prasidėjo dar lėktuve, kai iš vienuolikos kilometrų aukščio pamatėme rytinę salos kalnuotą pakrantę, kuri netrukus paniro po stora ledo danga. Tai vienur, tai kitur iš po ledo kyšojo palaidotų kalnų viršukalnės, kurios vakarų kryptimi vis mažėjo ir mažėjo. Beveik ties poliariniu ratu (speigračiu) skrendant virš kelių kilometrų storio ledyninio skydo matėsi begalinė ledo dykuma, sueižėjusi gausiais lūžiais, liudijančiais didelę įtampą ledo dangoje ir jos dinamiką. Artėjant prie ledyninio skydo vakarinio pakraščio kai kur pamatėme prabėgusios vasaros požymių – išdrykusių seklių žydros spalvos ežerų. Vakariniame ledyninio skydo pakraštyje ledo šarvas gana staigiai žemėja ir plonėja, susiskaidydamas į gausius įvairios konfigūracijos ledyninius liežuvius, tarp kurių ir mūsų pirmasis tyrimo objektas – Raselo ledynas. Dar už kelių dešimčių kilometrų leidžiamės Kangerlusuako orouoste, kuris dar neseniai buvo JAV karine baze.

2006 m. vasarą Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Baltistikos centro vadovas, kasmetinių tarptautinių konferencijų Baltistika Peterburge organizacinio komiteto pirmininkas dr. Aleksejus Andronovas su savo studentais Sibire tyrinėjo ten gyvenančius latgaliečius*. Tai jau ketvirta tokia ekspedicija. A. Andronovą kalbinome Salų (Rokiškio rajone) tarptautinės kalbotyros vasaros mokyklos renginių metu.

Rugpjūčio 30 d. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos skyriuje skambėjo žodžiai: telemedicina, videoauditorija, nuotolinis medicininis mokymas, videokonferencija ir panašūs. Mat tą dieną atidaryta renovuota mokomoji auditorija su vaizdo įranga, leisiančia šio universiteto Medicinos fakulteto studentams ir rezidentams, taip pat susidomėjusiems gydytojams institute stebėti patyrusių chirurgų atliekamas endoskopines operacijas, skirtas šalinti piktybinius urologinių organų navikus. Netolimoje ateityje bus galima stebėti ir laparoskopines operacijas. Mokomojoje auditorijoje taip pat bus įmanoma klausytis paskaitų per internetą, dalyvauti vaizdo konferencijose.

Gegužės 23–27 d. Vilniuje vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša (International Symposium on Systems with Fast Ionic Transport). Apie tai pasakoja simpoziumo Organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius Antanas Feliksas Orliukas.

Rugpjūčio 5–12 d. Salų dvare Rokiškio rajone įvyko ketvirtoji tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Quarta. Su vienu iš šių konferencijų organizatorių ir dalyvių Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoju doc. dr. ARTŪRU JUDŽENČIU jos išvakarėse kalbėjomės apie šių mokyklų reikšmę ir lietuvių kalbotyros būklę.

Rugpjūčio 22 d. Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkų grupė išskrido į mokslinę ekspediciją prie Grenlandijos ledynų. Šioje ekspedicijoje dalyvauja habil. dr. Valentinas Baltrūnas (projekto ir ekspedicijos vadovas), prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, dr. Bronislavas Karmaza, dr. Vaidotas Kazakauskas, dr. Vaida Šeirienė ir doc. dr. Petras Šinkūnas.

Apie lygiagrečiųjų kompiuterinių skaičiavimų sistemą LitGrid toliau kalbamės su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu, LitGrid projekto vadovu doc. dr. Algimantu Juozapavičiumi.

Tai pradėtosios temos apie chaoso valdymą tąsa. Generuojant lazerio spindulį išties labai dažnai atsiranda chaotinių reiškinių. Pavyzdžiui, staiga tam tikrame režime lazerio spindulio intensyvumas pradeda chaotiškai kisti. Apskritai lazerių technikoje yra labai daug reiškinių, kurių priežastis – chaotiniai procesai.

Apie tai kalbamės su Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoju doc. dr. ARTŪRU JUDŽENČIU. Pretekstas akivaizdus: rugpjūčio 5–12 d. Salų dvare Rokiškio rajone vyks ketvirtoji tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Quarta. Šios mokyklos pradėtos rengti 2004 m., jas organizuoja Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyrius, kuriam vadovauja prof. Akselis Holvoetas. Jis yra ir šių mokyklų iniciatorius. Kasmet į Salas suvažiuoja apie 50 daugiausia jaunų kalbininkų, doktorantų ir magistrantų iš Lietuvos universitetų ir kaimyninių kraštų – Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos. Šiemet Salų vasaros mokykloje dalyvaus žinomi kalbininkai: Jekaterina Rachilina iš Maskvos, Nichole Nau iš Poznanės, Vladimiras Plungianas iš Maskvos ir kiti. Beje, diskusiją su pasaulyje pagarsėjusiu bendrosios gramatikos ir gramatinės tipologijos atstovu V. Plungianu, vienu žymiausių dabarties indoeuropeistu Voicechu Smočinskiu ir dr. Artūru Judženčiu galėjo skaityti ir Mokslo Lietuvos skaitytojai (2005 m. Nr. 16, 17, 18, 20).