Pranešimai

Lietuvos ambasada Slovėnijoje kovo 23 d. pakvietė Slovėnijos pareigūnus, kultūros pasaulio žmones ir užsienio diplomatus, reziduojančius Liublianoje, susipažinti su lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje kovo 30 d. pristatyta knyga Diplomatas par exellence: Kazys Lozoraitis. Įžanginį žodį tardamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pažymėjo, kad tai knyga ne tik apie žymų diplomatą ir visuomenės veikėją Kazį Lozoraitį, tai knyga apie visą iškilią Lozoraičių šeimą.

Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, kovo 11 d. Jerevane, Aramo Chačaturiano namų-muziejaus salėje atidaryta nuotraukų paroda Birštonas ir surengtas klasikinės muzikos koncertas.

Šią savaitę Lietuvos Nacionaliniame muziejuje lankėsi archeologijos kuratorius iš Britų muziejaus Barry Ager ir Britų-lietuvių draugijos Londone sekretorius Aleksas Vilčinskas. Šio vizito tikslas – susipažinti su baltų archeologijos rinkiniais ir aptarti galimybę Britų muziejuje surengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dieną.

Vilniuje vasario 28 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasveikino geriausiai nacionalinį diktantą parašiusią užsienyje gyvenančią lietuvę – Vokietijoje studijuojančią Jurgitą Laurinėnaitę – ir įteikė jai atminimo dovaną.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido paskutinį, trečiąjį Muzikos enciklopedijos tomą. Paskutiniajame tome rašoma apie įvairių tautų (rusų, serbų, škotų, tadžikų, totorių, vokiečių, žydų ir kt.) ir šalių (Olandijos, Panamos, Peru, Portugalijos, Paragvajaus, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vietnamo, Suomijos, Turkijos, Ukrainos) muziką. Skelbiami išsamūs straipsniai apie muzikos kryptis (postmodernizmą, romantizmą, sentimentalizmą ir kt.), stilius (pankroką, popmuziką, roką ir t. t.) ir žanrus (operą, operetę, oratoriją, pasiją, simfoniją, sonatą). Trečiajame tome gausu muzikos teorijos straipsnių (pavyzdžiui, Pitagoro darna, polifonija, ritmas, tonacija) ir biografinių straipsnių apie žymius pasaulio muzikos kūrėjus ir atlikėjus, tarp jų – Niccolo Paganinį, Carlą Orffą, Krzysztofą Pendereckį, Astorą Panteleoną Piazzollą, Sergejų Prokofjevą, Sergejų Rachmaninovą, Mstislavą Rostropovičių, Giacomo Puccinį, Elvį Aroną Presley, Pablo de Sarasatę, Franzą Schubertą, Antonio Vivaldį ir kitus

AB Vakarų laivų gamykla dukterinė įmonė Vakarų laivų statykla (VLS) užsakovams – Norvegijos laivų statybos bendrovei Fiskerstrand Verft A/S lapkričio 7 d., perdavė jau 13-ąjį keleivinį keltą CF-59. Pasak projekto vykdytojos atstovų, darbai pradėti kovo mėnesį ir baigti trimis mėnesiais anksčiau negu buvo numatyta sutartyje. Tai lėmė gamybos perplanavimas, gamybinių plotų padidėjimas, palankios oro ir kitos sąlygos.

Lietuvoje vykdomo protų susigrąžinimo projekto nauda abipusė

Lietuvoje nuo 2006 m. gegužės mėn. sėkmingai vykdomas projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, pagal kurį į Lietuvos mokslo centrus trumpalaikiams vizitams atvyksta lietuviai mokslininkai iš viso pasaulio. Stebint akademinės bendruomenės susidomėjimą projektu buvo nuspręsta pratęsti paraiškų vertinimo terminą. Taigi paskutinė numatoma paraiškų vertinimo data - šių metų lapkričio 1 d., o mokslininkų vizitai turės baigtis iki 2008 m. kovo 1d. Projekto organizatoriai tikisi, kad Lietuvos mokslo centrai suskubs ieškoti partnerių, kurie galėtų atvykti į jų institucijas, ir teiks paraiškas dėl mokslininkų vizitų finansavimo. Dalyvavimo projekte nauda akivaizdi – pasikvietus mokslininką užsimezga artimesni bendradarbiavimo santykiai, kurių pagrindu ateityje bus vykdomi bendri moksliniai projektai ir tyrimai.

Projekto vykdymo laikotarpiu buvo patvirtintas finansavimas 29-iems moksliniams vizitams, trunkantiems nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Jau 17 mokslininkų vizitų yra pasibaigę, o 4 vyksta šiuo metu. Atvykę tyrėjai įgyvendina vizito pradžioje užsibrėžtus tikslus – skaito paskaitas ir seminarus, renka medžiagą moksliniams darbams, rengia publikacijas, susitinka su savo srities specialistais, kuria ir įgyvendina bendrus mokslinius projektus su Lietuvos mokslo centrais.

Pirmieji vizitai į mokslo centrus prasidėjo kovo mėnesį. Į Lietuvą atvyksta įvairių mokslo sričių tyrėjai ir tai lemia itin platų vizitų tematikos spektrą – nuo nanoklasterizacijos procesų realaus laiko stebėsenos priemonių kūrimo ir tyrimų iki žiauraus elgesio ir prievartos, pasitaikančios tėvų ir vaikų santykiuose bei partnerystės ryšyje, analizės. Atvykusieji noriai dalinasi savo patirtimi, naujausia moksline literatūra ir atliktų tyrimų duomenimis. „Aš įžvelgiu didesnę naudą mokslinei institucijai, kuri kviečia mokslininką, nei pačiam tyrėjui, nes Lietuvos mokslo institucijos, deja, dažnai neturi naujausios mokslinės įrangos ar literatūros duomenų bazių“, - teigia iš Suomijos į Vilniaus universitetą atvykusi mokslininkė Jūratė Virkutytė.

Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų Pitsburgo universiteto Antropologijos departamento mokslininkės Neringos Klumbytės, šis projektas suteikė galimybę integruotis į Lietuvos mokslininkų bendruomenę ir pajusti ją iš vidaus. Mokslininkė tikisi, kad po apsilankymo Lietuvoje santykiai su Lietuvos mokslininkais nenutrūks ir bendradarbiavimas taps dar artimesnis.

Projekto naudą įžvelgia ne tik viešėję mokslininkai, bet ir jų vizitus koordinavę žmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja prof. Jolanta Kuznecovienė įsitikinusi, kad jos koordinuotas vizitas buvo maksimaliai naudingas tiek atvykusiai mokslininkei, tiek universitetui, nes mokslo šaka, kuriai atstovavo atvykusi tyrėja, Lietuvoje nėra plačiai išvystyta.

Projekto organizatoriai Užsienio lietuvių rėmimo centras primena, kad paskutinis paraiškų vertinimas dėl vizitų finansavimo bus vykdomas lapkričio 1 d. Užsienio tyrėjai ir juos priimančios institucijos gali teikti paraiškas dėl vizito finansavimo naudodamiesi Elektronine paraiškų pateikimo sistema (EPPAS) vizitai.eppas.lt. Projekto internetinėje svetainėje www.sugrizimai.lt skelbiama naujausia informacija apie projektą, jo eigą bei tarpinius rezultatus. Joje taip pat įdiegta duomenų bazė, skirta tyrėjams ir priimančioms institucijoms, kurie siekia surasti partnerius būsimiems vizitams.

Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.

Sausio 15 d. Pavijos universitete surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko Memuarų I tomo pristatymas. Tai pirmasis J. Franko memuarų I tomo leidimas ir pirmasis vertimas į italų kalbą. Knygą išleido Pavijos universiteto istorijos studijų institutas.

Gruodžio 12 d. Ukrainos ambasadoje aukšti Ukrainos valstybiniai apdovanojimai įteikti grupei Lietuvos politikų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų. Už išskirtinius nuopelnus Ukrainos valstybei Prezidento Viktoro Juščenkos įsaku, minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinai įteikti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Česlovui Juršėnui, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui.