Priešintis tautos smegenų nužievinimui
Priešintis tautos smegenų nužievinimui
Rugpjūčio 22–24 d. Utenos r. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiame Vaišnoriškės kaime, kur įsikūrusi Vytauto Didžiojo universiteto Botaninių tyrimų stotis, vyko Lietuvos mokslo populiarintojų stovykla Mokslo populiarinimo aktyvas – 2008. Jos metu buvo rengiami seminarai, diskutuota dėl mokslo populiarintojų veiklos integravimo, sisteminimo, koordinavimo, mokslą populiarinančių neformalių grupių tinklo tvirtinimo ir kitų dalykų. Mokslo populiarintojų stovyklos rengėjai – LR švietimo ir mokslo ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos biochemikų draugija. Problemos svarbą aptariame su renginio organizatore Lietuvos mokslo tarybos nare, VDU Botanikos sodo direktore prof. habil. dr. Vida MILDAŽIENE. Mokslo populiarinimas ir visuomenės interesai Gerbiamoji Profesore, kur dar būtų palankesnė vieta kalbėti apie mokslo populiarinimą, jei ne ant srauniosios Būkos kranto, Aukštaitijos nacionaliniame parke prisiglaudusioje Vaišnoriškėje. Taigi pirmas klausimas: mokslo populiarinimas – tai pačių mokslo žmonių reikalas?
Pirmą kartą mokslo populiarintojus pabandėme suburti Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Vaišnoriškėje, gražioje gamtinėje aplinkoje. Kaimo sodyboje keturias dienas vyko mūsų seminaras ir diskusijos. Siekėme ne tik pasidalyti veiklos patirtimi, bet rutulioti mums visiems rūpimas idėjas, sukurti kai ką kartu.
Dabar atsakau į pateiktą klausimą, ar mokslo populiarinimas yra pačių mokslininkų reikalas. Mokslininkams tai išties labai svarbu. Tačiau dar svarbiau, kad šį darbą dirbtų žmonės, turintys specialų pasirengimą. Mokslo populiarinimas nėra mokslas, tad šį darbą turėtų dirbti mokslo populiarintojai. Tai tokia kategorija žmonių, kurie užsienyje vadinami mokslo komunikacijos specialistais, mokslo žurnalistais (science communicator, science writer, science journalist).