MOKSLASplius.lt

Jį vedė mokslininko pašaukimas

2008 m. rugpjūčio 10 d. netikėtai mirė buvęs Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas ir Mokslininkų sąjungos instituto direktorius, habilituotas technikos mokslų daktaras Stepas Janušonis.

Stepas Janušonis (g. 1933 m. gegužės 11 d. Pasvalio r.) 1966 m. apgynė technikos mokslų daktaro, 1980 m. – technikos mokslų habilituoto daktaro disertaciją. Iki 1980 m. buvo mokslinio gamybinio komplekso Venta skyriaus vadovas, 1981–1993 m. – Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijos vadovas, skyriaus vadovas, direktoriaus pavaduotojas, nuo 2001 m. – Mokslininkų sąjungos instituto direktorius. Paskelbė daugiau kaip 100 išradimų ir straipsnių mokslo žurnaluose, šešių knygų autorius ar bendraautoris. Rašė ir mokslo populiarinimo straipsnius, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Ilgametis Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys, 1994–1998 m. – Lietuvos mokslininkų sąjungos vadovas, nuo 2006 m. dalyvavo Lifeboat Scientific Foundation (USA) patarėjų tarybos (advisory board) veikloje.

Mūsų mylimas ir gerbiamas Stepas Janušonis visada buvo tvirta atrama savo bendradarbiams ir visiems jį pažinojusiesiems. Kaip griežto ir tikslaus mąstymo inžinierius ir mokslininkas jis siekė, kad visi jo darbai būtų įprasminti ir pritaikyti gyvenime. Stepui teko didelė atsakomybė ir pareiga vadovauti Lietuvos mokslininkų sąjungai ir jos institutui šalies ir valstybės permainų laikotarpiu. Tai buvo pareiga kurti, vesti ir uždegti dažnai jaunesnius už save, rūpintis kūrybinių, organizacinių idėjų įgyvendinimo šaltiniais ir rėmėjais. Dirbdamas ir paprastą organizacinį darbą Stepas niekada neužmiršo savo kūrybinio pašaukimo, jo iniciatyvos, idėjos. Atsinaujinančiosios energetikos, fotoelektros ir savaiminio formavimosi projektai tapo daugelio žmonių, susibūrusių Mokslininkų sąjungos institute, pašaukimu. Stepo vadovaujamas kolektyvas dirbo visai naujomis, labai neįprastomis sąlygomis, kai visas galimybes dirbti reikėjo sukurti tik savo jėgomis. Siekdamas įgyvendinti pačias drąsiausias idėjas, jis visiems mums įrodė, kad mokslininkas jau gali būti nepriklausomas. Jis palieka mums savo straipsnių, knygų, atliktų ir pradėtų projektų ir – svarbiausia – viltį, kad savaiminio formavimosi technologijos jau artimiausiu metu išplės visų mūsų kūrybines galias. Mes visi, gerbiamasis Stepai, dėkojame Tau, kad buvai su mumis, o Tavo idėjos ir siekiai tapo ir mūsų gyvenimo dalimi. Tegu bus lengva Tau Rokantiškių kalnelių žemė, o draugų ir artimųjų meilė, atmintis ir pagarba – amžina.


Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba