Priešintis tautos smegenų nužievinimui
Keisti turėtų geras ministras?
Galbūt. Bet ministras ateina ir pakliūva į spąstus. Esama daug politizavimo, o jo išvis neturėtų likti. Apie kokius partinius rinkimus galima kalbėti šalyje, kurioje nėra tikrų politinių partijų. Tai paprasčiausios grupuotės, žaidžiančios viena su kita žaidimus. Štai tokias „partijas“ palaikyti, rinkti į valdžią ir reikalinga tamsi, „buka“ visuomenė. Politikai drabstosi purvais, o valstybė žlunga, darbingi, kūrybingi žmonės priversti išvažiuoti į užsienį. Kas trukdė Lietuvoje padaryti normalią darbo užmokesčio sistemą? Kas tebetrukdo ligi šiol?
Nenorima daryti kito labui, visuomenei. Norima daryti sau ar savo klanui.
Tenka tik stebėtis, kad šiomis sąlygomis dar atsiranda idealistų ir entuziastų, kurie mėgina stoti piestu prieš visą sistemą, kovoti prieš sąmoningą ar nesąmoningą nusmegeninimą. Tų nesusitaikiusių žmonių viduje, matyt, dar glūdi padorumas ir valstybinio požiūrio į visa, kas vyksta šalyje, elementai. Į Vaišnoriškę atvažiavo gražaus jaunimo iš Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus universitetų – jie nori populiarinti mokslą ir jau yra kai ką nuveikę. Tai viena iš tų veiklų, kurios gali šviesti visuomenę.
Ar pats mokslas, kaip tam tikras žmogiškosios veiklos fenomenas, turi savyje tą potenciją, kuri galėtų visuomenę sėkmingai išvesti iš tos degradavimo prarajos, į kurią šiandien visuomenė stumiama įvairiausiais būdais?
Mokslas yra labai sudėtingas reiškinys. Tarp mokslininkų juk taip pat esama labai įvairių žmonių. Neabejotinai yra labai daug protingų, sąžiningų ir atsakomybę jaučiančių žmonių. Susivieniję kartu galėtų ir turėtų ieškoti būdų, kaip iš tos prarajos traukti pirmiausia jaunuomenę. Ir reikėtų pradėti nuo vaikų.
Blogiausia, kad kol kas Lietuvoje skatiname tik keistas konkurencines nuostatas. Mūsų mokslininkai, dėstytojai ir profesoriai, užuot sėdę spręsti problemas, pirmiausia įsivelia į universitetų lenktynes. Štai tik susieina du aukštųjų mokyklų rektoriai, ir ką mes matome? Įkvėpę oro abu muša sau į krūtines – štai koks galingas ir kiek daug daro mūsų universitetas...
Labai vaizdingai parodėte: išties tai vaizdelis iš televizijos kanalo „Animal Planet“, kai du gyvosios gamtos atstovai pasiryžę mirtinai kautis už savo bandos išlikimą.
Tai visai neakademiška, o kalbant pikčiau, tai kenkėjiška veikla, trukdanti akademinėms bendruomenėms burtis, kartu spręsti bendras problemas.
Tarp silpnų ieškoma stipriausių Norisi matyti ir kitą gyvenimo pusę. Rektoriai, nepaisant kai kurių iš jų didingumo ir šventinių togų spindesio, patys tėra gyvenimo būtinybės įkaitai, savotiškos aukos, nes pastatyti į padėtį, kai tenka kautis, konkuruoti, jeigu nori išlikti.
Juokingiausia, kad visa tai vyksta sąlygomis, kai nė vienas iš mūsų nėra tikrai stiprus kaip mokslininkas. Juokinga tarp silpnų ieškoti stipriausių. Žmogiškuosius išteklius reikia bandyti suvienyti, sujungti, kad jie vienas su kitu rezonuotų, kartu kurtume kolektyvines valstybės ir tautos smegenis. Organizuotam smegenų nužievinimo srautui būtina pastatyti organizuotą pasipriešinimo barjerą.
Kai atsiranda kad ir nedidelė grupelė kūrybiškai mąstančių ir veikiančių žmonių, aplink juos pradeda burtis panašiai jaučiantieji ir norintieji veikti. Juolab, kad mokslinio pažinimo veikla yra labai užburianti, patraukianti pirmiausia gabiausius žmones, netrivialias asmenybes. Pajutę savo bendrus interesus, jie susivieniję gali daug nuveikti ir mūsų sąlygomis.
Seminare pristatydamas projektą „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ Teorinės fizikos ir astronomijos instituto atstovas Valentas Daniūnas priminė Nobelio premijos laureato Tomo Šelingo (Thomas C. Shelling), tyrusio sudėtingas dinamines ir galinčias saviformuotis sistemas, elgesį. Jis įrodė, kad namų ūkiai, automobilių vairuotojai, prekybos centro lankytojai ar turintys bendrų poreikių asmenys savaime organizuojasi į sudėtingas stabilias struktūras, kurioms aprašyti tinka vadinamasis Šelingo segregacijos modelis. Labai tinka ir mokslo populiarintojų atveju, nes toks tokį traukia.
Taip, be abejo, tačiau norėtųsi dar ir paskatinti mokslo populiarinimo pajėgas burtis, nes palikus savieigai, tai gali vykti pernelyg lėtai. Kita vertus, kaip tik mokslininkai gali sąmoningai veikti visą procesą. Juk siekiant populiariai pateikti mokslą, svarbu išmokti dirbti su pačiais įvairiausiais visuomenes atstovais. VDU Socialinių mokslų fakultete yra grupė, kuri mokosi dirbti su savotiškos visuomeninės aplinkos žmonėmis, problemiškais, asocialiais asmenimis. Vykdomi darbui su tomis grupėmis skirti projektai, tyrinėjamos subkultūros – hipiai, baikeriai ir kitos grupės.
