Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių? (4)

Pradžia Nr. 5

Violeta Rutkauskienė jau 20 metų domisi ir renka medžiagą apie dvigubąjį kryžių ir jo istoriją, Šv. Jurgio ir Slibino (Order of Dragon) ordinus, tyrinėja šių Ordinų sąsajas su Lietuva ir jos valdovais. Šiai temai buvo skirtas JAV gyvenančios lietuvės pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris vyko 2008 m. pabaigoje Čikagos priemiestyje Lemonte.

Apie dvigubąjį kryžių esu rašiusi Lietuvos filatelistų draugijos žurnale Lietuva. Toje publikacijoje nagrinėjau daugiau su pašto ženklų istorija susijusius dalykus. 2007 m. paskelbiau straipsnį Drakula, Karališkieji Vengrijos ordinai ir Lietuva. Atspausdintas buvo interneto tinklalapyje Balsas.lt. Straipsnyje keliu dvigubojo kryžiaus problemą. Trečiabangių leidžiamas savaitraštis Čikagos aidas 2008 m. dvigubojo kryžiaus istorijai skyrė net 7 laidas.

Tad grįžtame prie pirmojo mūsų pašnekesyje kelto klausimo, kad tai vis dėlto yra problema ir labai reikšminga, nes mums pirmiausia reikia įsisavinti Europos ir pasaulio kultūros dalykus, ką mums rodo ir dvigubojo kryžiaus ištakų paieškos. Iškeliate problemą, o kiti istorikai gali ginčytis, diskutuoti ir gilinti mūsų žinojimą. Taip ir turi būti moksle.

Mano siekis ir buvo surinkti kuo daugiau medžiagos, išjudinti susidomėjimą dvigubuoju kryžiumi, problemą iškelti iki diskusijos lygmens, kad pagaliau apie tai būtų pradėta kalbėti. Simbolis labai svarbus mūsų heraldikai, sfragistikai, numizmatikai, be to, jis plačiai naudojamas valstybės tradicijose ir yra žmonių labai mėgiamas ženklas, deja, dar labai mažai pažįstamas. Lietuvos numizmatika ir sfragistika iš dalies dėl simbolių, taip pat ir dvigubojo kryžiaus menko pažinimo iki šiol tarsi negali pajudėti iš pradinės padėties, nes tyrinėtojai nepajėgia paaiškinti simbolių reikšmės ir jų kilmės. Tačiau blogiausia, kad diskusijos ir ginčai kyla ne dėl dalyko esmės ir ne dėl simbolių prasmės, o dėl to, ką vienas ar kitas tyrinėtojas parašė. Kartais net apsižodžiaujama, apsikeičiama ne visada draugiškai paleistomis strėlėmis. Pagrindinė problema taip ir lieka nuošalėje. Heraldikos specialistams šis kryžius irgi sudaro papildomų sunkumų, jie taip pat nėra įsigilinę į šio kryžiaus specifiką, todėl neišvengia daugybės netikslumų. Dalis lietuvių tyrinėtojų, neturėdami savo nuomonės tuo klausimu, vadovaujasi kitų šalių mokslininkų pateiktomis versijomis. Pavyzdžiui, dalis numizmatų remiasi Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos, heraldikos tyrinėtojais – jų suformuluotais teiginiais ir net nebando ieškoti savo dvigubojo kryžiaus pažinimo kelio. Kiek tų baltarusiškų, lenkiškų versijų jau buvo? Kiek jų dar bus, o savas išvadas dėl simbolių kilmės formuoti sekasi sunkiai, kol kas tvirtesnės nuomonės tuo klausimu neturime nė vienos.

Tai gal įvardytumėte pagrindinę problemą?

Pagrindinė problema – ženklo kilmė ir jo atėjimas į mūsų heraldiką. Iš jos – ir kiti neatsakyti klausimai: kodėl po Jogailos krikšto ir karūnavimo dvigubasis kryžius atsirado Lietuvos, o ne Lenkijos herbe? Koks buvo pirmasis originalus Jogailos naudotas dvigubasis kryžius? Kodėl jis keitė savo formą ir spalvą, kodėl kito skydo spalva? Ar tą simbolį naudojo tik Jogaila ir Jogailaičiai, ar jį naudojo ir kiti Lietuvos valdovai? Kurie? Kodėl mūsų senovinėse monetose yra keli ar net daugiau dvigubojo kryžiaus variantų? Pagaliau ar visus Jogailaičių aplinkoje, antspauduose ir heraldikoje matomus dvigubuosius kryžius galime sieti su šia dinastija ir su Lietuva?

Gal kiekvienas Lietuvos valdovas (ar dinastijos šakos asmuo) naudojo savo dvigubojo kryžiaus variantą? Ar taip negalėjo būti?

Išties būtų galima diskutuoti, kodėl taip atsitiko. Jogaila naudojo savąjį dvigubąjį kryžių, Skirgaila leido monetas su dvigubuoju kryžiumi. Tai pastebi savo tyrinėjimuose
senųjų Lietuvos monetų žinovas prof. Stanislovas Sajauskas. E. Rimša pastebi, kad Skirgaila naudojo tą simbolį antspauduose.

Vytautas, galimas dalykas, taip pat savo monetas su dvigubuoju kryžiumi galėjo kaldinti. Yra žinoma, kad Vytautas į Konstanco suvažiavimą 1415–1419 m. atvyko su savo herbu, kuriame pavaizduotas raitelis, turintis skydą su dvigubuoju kryžiumi. Istorikas Alfredas Bumblauskas savo Senosios Lietuvos istorijoje. 1009–1795 (p. 161) rodo Vytauto herbą pagal XV a. U. Richentalio kroniką, kurioje esančiame Vytauto herbe matomas dvigubasis kryžius, nors numizmatai ir heraldikos žinovai neigia Vytautą naudojus tą simbolį.

O kokia būtų Violetos Rutkauskienės pozicija?

Nepretenduoju į galutinį žodį, bet manau, kad Vytautas dvigubąjį kryžių galėjo naudoti. Ypač jei pasitvirtintų mano iškeltas spėjimas dėl Vytauto priklausymo Šv. Jurgio ordinui. Kaip žinote, Vytautas buvo visavaldis Lietuvos valdovas. Dažnai ką norėjo, tą darė, kokius norėjo simbolius, tokius naudojo. Tačiau kaip anksčiau esu pastebėjusi mūsų pokalbyje, Lietuvos istorikai aprašo Šv. Jurgio ordino simbolių naudojimą Vytauto aplinkoje. Šiuo metu laukiu iš vienos bibliotekos U. Richentalio kronikos ir savo akimis noriu pasižiūrėti į tuos Vytauto turėtus herbus Konstance. Tada gal paaiškės kas nors daugiau.

Lietuvoje jau atgimė Jotvingių ordinas

Neseniai žemaičiai Lietuvoje atkūrė Jotvingių ordiną, kurį kildina iš XV amžiaus. Ordiną sudarė senosios kilmingosios LDK šeimos iš jotvingių kilimo, kurios iš Vytauto ar popiežiaus buvo gavusios kažin kokią privilegiją ir turėjo savo ordiną, o jo simbolis buvo dvigubasis kryžius. Neseniai tą simbolį atkūrė ir pagamino dailininko Aloyzo Janušausko dirbtuvė, esanti Kaune. Pats ordinas yra baltas dvigubasis kryžius, kurio viduryje matome Lietuvos Vytį.

Kodėl pavadintas Jotvingių ordinu, kuo čia dėti jotvingiai, kurie XIII a. pabaigoje jau buvo galutinai pavergti kryžiuočių ir lenkų?

Ordiną atkūrusieji žemaičiai kildina jį iš XV a., tiesa, jau po Vytauto nuo 1487 metų, kai apie LDK valdytoją Jurgį Komiatavičių susibūrė jotvingių bajorų grupė. Jie ir laikomi Jotvingių ordino įkūrėjais. Sunku pasakyti, kada buvo to ordino tikroji pradžia. Tik žinoma, kad dalis jotvingių dėl nuolatinių kryžiuočių ir lenkų vykdomų karų ir plėšimų dar XIV a. persikėlė gyventi į saugesnes vietas Žemaitijoje. Šie jotvingiai migrantai buvo saugomi Lietuvos valdovų ir vietinių kunigaikščių. Kiek žinau, dabar šį ordiną žemaičiai įteikinėja Kražiuose už nuopelnus Lietuvos kultūrai, istorijai ir pan.

Taigi dvigubasis kryžius visados buvo labai gerbiamas Lietuvoje.

Be to, kai kurie istorikai leidžia suprasti, kad Vytautas galėjęs turėti savo paties sukurtą ordiną. Vytautas gerai pažinojo Vakarų Europos papročius ir kultūrą. Vienas lietuvių istorikas, aprašęs anglų karaliaus pasiuntinio Gilberto Lanua apsilankymą pas Vytautą, pastebi, kad pasiuntinys buvo pagerbtas Vytauto jį pakeliant į riterius.

Štai dar vienas įdomus atvejis. Istorijai žinomas išlikęs Tytuvėnų bažnyčios fundatoriaus ir atskirų Žemaitijos žemių valdytojo, LDK vėliavnešio Andriaus Valavičiaus portretas, kuriame jis atvaizduotas ant krūtinės išsiuvinėtu dvigubuoju kryžiumi. Koks tai kryžius ir kodėl jis vaizduojamas ant Valavičiaus drabužių, negalėjo paaiškinti nė vienas Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Gal tai ir yra ženklas, rodantis priklausymą Jotvingių ordinui?